„Žinoma, mes norime gerų santykių su Rusija, bet ar taip bus, priklauso nuo Rusijos elgesio“, – sakė ji, kalbėdama Europos Parlamente.
Pasak U. von der Leyen, Rusija šiuo metu renkasi „agresyvią poziciją savo kaimynių atžvilgiu“.
EK pirmininkė priminė, jog Bendrija ir Didžiojo septyneto (G-7) šalys yra aiškiai pasakiusios, kad „bet kokie tolesni agresyvūs veiksmai Ukrainos atžvilgiu Rusijai atsieis brangiai“.
Pasak U. von der Leyen, ES yra pasirengusi naujos agresijos atveju plėsti sankcijas ir imtis „papildomų beprecedenčių priemonių, nulemsiančių rimtas pasekmes Rusijai“.
Tuo pačiu U. von der Leyen paragino Rusiją rinktis deeskalavimo kelią ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
EK pirmininkė dar kartą patikino Ukrainą dėl ES „visiško palaikymo“.
„ES visiškai palaiko Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje. Bet kokie tolesni agresyvūs veiksmai prieš Ukrainą Rusijai kainuos brangiai. Mes galime stiprinti ir plėsti esamas sankcijas arba, prireikus, paskelbti papildomų [sankcijų]", – trečiadienį ryte socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį įspėjo, kad Rusija „brangiai sumokėtų“, jei įsiveržtų į Ukrainą.
„Šiomis dienomis su nerimu stebime saugumo padėtį Rusijos ir Ukrainos pasienyje“, – per savo pirmąją kalbą Vokietijos parlamente kaip kancleris teigė O. Scholzas.
„Bet koks teritorinio vientisumo pažeidimas kainuos, ir kainuos labai brangiai“, – pareiškė jis, Vakarų šalims kaltinant Rusiją įsiveržimo į savo kaimyninę šalį planavimu ir įspėjant Maskvą dėl griežtų sankcijų, jei ši inicijuotų puolimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.
V. Putinas „pakartojo, kad reikia nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, pranešime apie Rusijos ir Suomijos prezidentų pokalbį telefonu sakė Kremlius
Taip pat Rusijos vadovas pabrėžė, kad reikia sustabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginkluotės dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą, nurodoma pranešime.
Tuo metu Suomijos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba pranešė, kad antradienį per telefoninį pokalbį S. Niinisto ir V. Putinas „be dvišalių Suomijos ir Rusijos santykių išsamiai aptarė situaciją prie Ukrainos sienų“.
Pažymima, kad S. Niinisto išreiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties ir pareiškė, kad reikia rasti diplomatinį sprendimą.
Dėl rusų kariuomenės manevrų netoli Ukrainos sienos pastarosiomis savaitėmis auga įtampa tarp Maskvos ir Vakarų.
Kijevas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją ruošiantis šią žiemą surengti įsiveržimą. Tuo metu Maskva tvirtina, kad Vakarai sąmoningai kursto įtampą.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su V. Putinu vaizdo ryšiu ir perspėjo Rusiją dėl skaudžių sankcijų, jei ši imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Tuo metu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.
Ukraina savo ruožtu atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija.
NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.