Kalbėdamasis su portalu EURACTIV, savo tapatybės neatskleidęs ministras pakomentavo neseniai Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pateiktus pranešimus. Ji pirmą kartą viešai pareiškė, kad galbūt atėjo metas pradėti svarstyti apie privalomą vakcinaciją Europoje.
Šis pareiškimas paskatino diskusijas visoje Europoje ir sukėlė įvairių reakcijų.
Čekijoje tai paskatino vidinius ginčus. Bulgarijoje ir Rumunijoje, kurių vakcinacijos rodikliai yra prasčiausi iš visų Europos Sąjungos šalių narių (Bulgarijoje pilnai paskiepytų gyventojų yra 25,9 proc., Rumunijoje – 38,3 proc.), politikai tikina, kad privaloma vakcinacija nebūtų tinkama išeitis.
Italija nužengė dar toliau, tvirtindama, kad privaloma vakcinacija bent jau šiuo laikotarpiu būtų „neteisinga strategija“. „Nėra jokios prasmės priimti tokį sprendimą, kuris nepagerina rezultatų, generuoja baudas, kurios veikiausiai nebus sumokėtos, ir kursto nepasiskiepijusių asmenų pyktį“, – neabejoja Italijos viešojo administravimo ministras Renato Brunetta.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas pateikė tokį komentarą: „Apie Europos reikalus informacijos pateikti negaliu. Tačiau visoje Europoje vakcinacijos kvotos yra labai skirtingos, požiūris į vakcinaciją taip pat labai skiriasi. Tad visiems šiuo klausimu sutarti nebus lengva.“
„Privalomos vakcinacijos scenarijus man neatrodo labai tikėtinas. Tai toks klausimas, kurį kiekviena šalis privalo spręsti nacionaliniu lygmeniu, bent jau iki šiol. Aš manau, kad Vokietijoje pirmiausia bus priimtas nacionalinis sprendimas“, – pridūrė S. Seibertas.
Dabar šį klausimą svarsto Vokietijos etikos komisija, dėl jo Bundestage bus balsuojama sausį.
Minėtasis ES šalies ministras teigė, kad kol kas vienintelė priemonė paspartinti vakcinacijos tempus Europoje yra skaitmeninio COVID-19 sertifikato atnaujinimas, dėl kurio keliavimas Europos Sąjungos viduje nepasiskiepijusiems piliečiams taptų neįmanomas.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kad sertifikatai galiotų tik tuo atveju, jei trečiąja doze būtų pasiskiepyta per devynis mėnesius po antrosios.
Pasak portalo EURACTIV, tarp tokiam pasiūlymui pritariančių valstybių yra Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Prancūzija, Lietuva ir Latvija. Šios šalys norėtų sutrumpinti laikotarpį po antrosios dozės, tačiau devynių mėnesių ribą jos laiko tinkamu kompromisu.
Kitos šalys, tokios kaip Belgija ir Danija, pasisakė už 12 mėnesių limitą, tačiau šiam pasiūlymui pritarta nebuvo.
Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitą savaitę Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje, o naujoji sistema, kaip numatoma, turėtų įsigalioti 2022-ųjų vasarį.
Visgi nėra garantijų, kad COVID sertifikato atnaujinimas savaime atneš trokštamų rezultatų, ypač tų nepasiskiepijusių asmenų, kurie visiškai nekeliauja, atžvilgiu.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje vietinė COVID sertifikato versija pagerinti vakcinacijos rodiklių nepadeda, mat ji numato, kad nepasiskiepiję gyventojai, kurių organizme antikūnų yra daugiau nei 150 BAU/ml, gali lankytis prekybos centruose ar restoranuose.
ES šaltiniai praėjusią savaitę portalui EURACTIV sakė, kad dabar besipriešinančios šalys galiausiai bus priverstos įvesti vienokio ar kitokio pobūdžio privalomą vakcinaciją, mat kitu atveju ES bendroji rinka patirs kritinį išmėginimą.
