„JAV sankcijos įsigalioja teisiškai, jos yra taikomos tiesiogiai Amerikos subjektams ir mūsų organizacijai jos nėra tiesiogiai pritaikomos. Tai galima vadinti rekomendacinio pobūdžio, todėl mums vykdyti sutartį toliau yra privaloma – mes turime ilgalaikę sutartį, kuri pasirašyta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Sutartį galima nutraukti, jeigu yra sankcijos ar kitos aplinkybės numatytos sutartyje. Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, mes pagal sutartį negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės.
Kažkada 2018 m., kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad garantuotų vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Mes galime sutartį nutraukti įspėjus kitą šalį per 12 mėn., protingas terminas persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, nes apimtys didelės. Tai šiai dienai suprantame, kad politiškai yra įvairūs sankcijų režimai, teisiškai jie nėra tiesiogiai pritaikomi ir tada mes atsiduriame tokioje situacijoje, kad techniškai toliau turime vykdyti operacijas. Jei valstybė turi kitus tikslus, tai matyt čia svarbu teisiškas preciziškas sprendimas, kuris mums leistų pagal sutartį sustabdyti operacijas ir neturėti pasekmių“, – komitete komentavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Mane glumina jūsų požiūris. Susidaro įspūdis, kad nenorite pritaikyti sankcijų. Drįsčiau konstatuoti, kad mes keistai atrodome partnerių akyse, kai norime ir prašome griežtų sankcijų, mūsų partneriai įveda, o tuo metu mūsų valstybės valdoma įmonė sako, kad yra ilgalaikės sutartys ir įsipareigojimai. Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?“, – klausė M. Majauskas teiraudamasis, kada gautas avansas už dabar keliaujančius krovinius.
M. Bartuška nurodė, kad avansinis apmokėjimas padarytas dar lapkričio mėnesį, jo tikrai užteks už gruodžio mėnesio krovinius, galbūt kroviniai toliau keliaus ir dalį sausio mėnesio.
„Situacija neapibrėžta, nes bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivai“, – pridūrė jis.
M. Majauskas pabrėžė, kad avansą įmonė priėmė jau žinodama apie įvestas sankcijas.
„Kai priėmėte avansinį pavedimą supratote, kad jis už tai, jog toliau būtų gabenami kroviniai, jau sankcijoms įsigaliojus? Šis sprendimas buvo su tikslu apeiti sankcijas?“, – klausė M. Majauskas.
Dėl to M. Bartuška teisinosi, kad sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansą praleido patys bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija.
„Mums svarbu aiškus teisinis kelias. Mes turime vykdyti sutartį. Sutartis yra su įsipareigojimais. Jei politinis tikslas sustabdyti, tai jis turėtų būti priimtas europiniu ar nacionaliniu lygiu, kurį galėtume pilnai įgyvendinti. Tikrai siekiame pilnai užtikrinti valstybės tikslus, ta informacija dalinamės. (...) Dar kartą kartoju, mes tiesiogiai kalbėjomės su OFAC, kuris priėmęs tiesiogiai sankcijas ir išaiškinęs yra, kad mūsų įmonės santykiams tiesiogiai sankcijos nėra taikomos, ir teisiškai tai nėra pagrindas pagal sutartį kažką daryti arba ne“, – tikino M. Bartuška.
M. Bartuška pridūrė, kad tam tikri bankai ir toliau ketina vykdyti operacijas, bet Baltijos šalyse dauguma bankų priėmė sprendimą, kad jų nevykdys.
Seimo narys Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad sprendimą priimti avansą ir toliau praleisti krovinius negalėjo priimti „Lietuvos geležinkelių“ vadovas savarankiškai. Jo įsitikinimu, apie tai turėjo žinoti Vyriausybė.
„Kai sankcijos pradėtos taikyti, kalbame apie tokį jautrų klausimą. M. Bartuška šiandien ką pasakė, turėjo pasakyti dar prieš pusę mėnesio, argumentuodamos kokios neigiamos finansinės pasekmės gali būti. Antra, šimtu proc. esu įsitikinęs, kad čia ne „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus priimtas sprendimas. Neapsimetinėkime kitą kartą. Čia aiškiai Vyriausybės kabineto narių pasakyta, ministrų, tiek ir premjerės, įvertinus, kokios pasekmės būtų mūsų viešiesiems finansams. Čia klausimas labai pavėluotas. Valdžia negirdėjo, ką kai kurie politikai kalbėjo apie galimas grėsmes. Ši diskusija turi persikelti į susisiekimo ministro ir premjerės lygį. Nenorėčiau tikėti ir netikiu, kad kažkurios įmonės vadovas pats taip išdrįstų“, – kalbėjo politikas.
„Dėl sankcijų palaikome santykius su Vyriausybe, su ministru, bet dėl konkrečių pokalbių nenorėčiau komentuoti, nes labai jautrus klausimas“, – informavo M. Bartuška.
Posėdyje taip pat teirautasi, kokias pajamas prarastų „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinus sankcijas.
„Pavasarį preliminariai įvertinome, kad gali reikėti apie 60 mln. eurų subsidijos, nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai, dalis Baltarusijos produktų. Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – atsakė M. Bartuška.
Kiek vėliau išplatintas pranešimas spaudai, kuriame nurodoma, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį vertins vyriausybinė komisija.
Susisiekimo ministras prašo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij sutartį, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenamos baltarusiškos trąšos.
Komisijos prašoma įvertinti, ar ši sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus, pranešė Susisiekimo ministerija.
Pasak Mariaus Skuodžio, baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą pagrįstai kelia ne vieną nacionalinio saugumo klausimą, todėl nutarta kreiptis į komisiją, kad sutarties tolesnis įgyvendinimas būtų įvertintas iš esmės.
Anot pranešimo, JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, todėl tolesnis trąšų gabenimas priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo.
Delfi primena, kad šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. JAV paskelbtos sankcijos apriboja atsiskaitymus JAV doleriais, galimybę sandoriuose dalyvauti JAV subjektams ir galimybę JAV bankams šiuos sandorius aptarnauti.
