Išties dėl šios priežasties gali būti kalta alergija namų dulkių erkėms, tiksliau – jų fekalijose esantiems baltymams. Nealergiški žmonės šių mažyčių padarėlių buvimo visiškai nepastebės, o alergiškiems jie gali ne juokais apkartinti gyvenimą.
Tad kas yra alergija namų dulkių erkėms, kaip ji atsiranda, kas apie ją įspėja ir kaip išvengti alergenų, kalbėjomės su medicinos centro „Northway“ Vilniuje alergologe – klinikine imunologe Rūta Tamošiūniene.
– Papasakokite, kas yra namų dulkių erkės ir kaip jos atsiranda.
– Nors namų dulkių erkes mokslininkai atrado dar 1694 metais. Tačiau ilgą laiką buvo galvota, kad svarbiausia alerginių kvėpavimo takų ligų priežastis visgi yra tiesiog namų dulkės. Tik 1967 metais buvo atrasta, kad svarbiausias namų dulkių alergenas yra būtent dulkių erkės, o ne kitos namų dulkių sudedamosios dalys. Dar po 5 metų buvo nustatyta, kad alergizuoja ne pačios namų dulkių erkės, o baltymai, esantys jų fekalijose. Taigi, šie baltymai gali sukelti alerginę slogą, alerginį akių uždegimą, alerginę astmą, taip pat išprovokuoti ar paūminti atopinį dermatitą.
Namų dulkių erkės – 0,3 mm dydžio nariuotakojai saprofitai. Šių naminių gyvūnėlių yra visuose namuose, tik skirtingais kiekiais. Norime ar nenorime, savo namuose turime šiuos nematomus gyventojus. Jų atsikratyti neįmanoma, tačiau įmanoma sumažinti jų kiekį. Namų dulkių erkės, kaip ir kiti alergenai – žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai – nealergiškiems žmonėms visai netrukdo gyventi, o alergiškiems sukelia daugybę problemų.
Kartais iškyla klausimas: ar jos kandžiojasi? Tai – ne blakės, ne blusos ir ne gamtoje aptinkamos erkės, sukeliančios Laimo ligą, erkinį encefalitą. Jos nesikandžioja ir negyvena mūsų kūne. Jos gyvena šalia, ramiausiai misdamos nusilupusiomis žmogaus bei gyvūnų odos ląstelėmis.
Namų dulkių erkės gali įsirausti į drabužių audinį arba užropoti ant jo, todėl kartu su mumis gali keliauti ir į darbą, ir atostogauti. Pernakvoję aplinkoje, kurioje daug namų dulkių erkių, dalį šių gyvūnėlių taip pat galime parsigabenti į savo namus.
– Ar alergija dulkių erkėms dažna?
– 5–30 proc. viso pasaulio gyventojų yra alergiški namų dulkių erkėms. Alergija namų dulkių erkėms dažniausiai atsiranda vaikystėje ir paauglystėje. Negydoma alerginė sloga gali komplikuotis ausų uždegimu, sinusitu, prie šios ligos gali prisidėti bronchinė astma. Prie alerginio akių uždegimo vaikams greitai prisideda bakterinė infekcija: vaikui niežti, jis trina akis, neilgai trukus akių kampuose atsiranda pūliai. Taip prie alerginio akių uždegimo prisideda infekcinis akių uždegimas. Kai kartu yra ir adenoidai, ir alerginė sloga, labai pasunkėja vaiko būklė.
– Kokie dažniausi šios alergijos simptomai? Ar yra nespecifinių?
– Alerginei slogai būdingi simptomai: vandeningos išskyros iš nosies ir/arba nosies užburkimas, daugkartinis čiaudėjimas, nosies niežėjimas. Kai kartu yra ir alerginis akių uždegimas, pacientas skundžiasi niežtinčiomis, perštinčiomis akimis.
Ūmios virusinės slogos požymiai panašūs į alerginės slogos, bet virusinės slogos atveju kartu būna karščiavimas bei galimas kitų viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Vien alerginės slogos atveju nebūna karščiavimo. Atskirti alerginę slogą nuo nealerginės gali padėti nosies sekreto tyrimas.
Alerginė sloga gali imituoti ir COVID infekciją, nes abiejų ligų atveju galimas uoslės susilpnėjimas arba praradimas. Alerginę astmą kartais tenka skirti nuo gastroezofaginio refliukso ligos. Abiem atvejais galimi dusulio priepuoliai. Alerginę astmą taip pat reikia skirti ir nuo ūmaus ar lėtinio paūmėjusio sinusito, kai nosies sekreto tekėjimas sukelia dusulio priepuolius.
Vaikams dažnai būna ūmus ar lėtinis paūmėjęs tonzilių uždegimas, kuris sukelia sausą priepuolinį kosulį, imituojantį bronchinę astmą.
– Kada žmogus pats, be specialaus tyrimo, gali įtarti, kad yra alergiškas dulkių erkutėms?
– Jeigu sloga tęsiasi ilgiau nei 3 savaites, reikėtų įtarti, kad tai alerginė sloga, kurią sukėlė namų dulkių erkės.
Taip pat labai svarbus simptomų atsiradimas tam tikroje, dažniausiai toje pačioje aplinkoje, pvz., pas močiutę sename mediniame name arba nebūtinai sename ir nebūtinai mediniame, bet turinčiame daug kilimų: tiek ant sienų, tiek ant grindų, daugybė minkštų dekoratyvinių pagalvėlių, daug minkštų įvairaus senumo žaislų, taip pat kaimo turizmo sodyboje, kurioje didesnę metų dalį niekas negyvena, ar nuosavoje sodyboje, kur atvažiuojama tik vasarą. Tokioje aplinkoje paprastai būna daug namų dulkių erkių.
– Kaip išvengti susidūrimo su dulkių erkutėmis?
– Alergiški žmonės turėtų namuose turėti minimalų kiekį daiktų atvirose erdvėse. Dauguma daiktų turėtų būti laikomi uždarai.
Namų tvarkymo darbus alergiški namų dulkių erkėms žmonės galėtų perleisti kitiems, nes pats tvarkymas gali provokuoti alerginės slogos ar bronchinės astmos simptomus.
Reikėtų vengti pūkinės, plunksninės patalynės, minkštų žaislų, kurių negalima skalbti, kilimų, užuolaidų, dekoratyvinių pagalvėlių. Labiausiai tinkama minkštų baldų danga -natūrali ar dirbtinė oda. Čiužinio, patalynės užvalkalai turėtų būti iš medžiagos, nepraleidžiančios namų dulkių erkių.
Namus tvarkyti rekomenduojama drėgnu būdu, siurblys, taip pat oro valytuvas turėtų turėti HEPA filtrą.
Taip pat alergiški namų dulkių erkėms žmonės turėtų kuo daugiau laiko leisti lauke – ten, kur namų dulkių erkių nėra.
– Ar ši alergija – pagydoma?
– Efektyviausias alergijos namų dulkių erkėms gydymo būdas – specifinė imunoterapija. Tai poliežuvinis arba poodinis gydymas namų dulkių erkių alergenu.
