Paskutinėje smulkiojo verslo skatinimo akademijoje „Kiekvienas gali“ paliesta itin svarbi tema – kaip valdyti finansus, kad įmonė augtų, o ne bankrutuotų. Ilgametę patirtį turintis „Acme grupė“ direktorius S. Artemiuk sako, kad 1993 metais įkurta įmonė jau po metų ėmėsi laikmenų importo ir platinimo Lietuvoje, po trejų ėmė prekiauti kompiuterių dalimis, o 1999-aisiais žengė į filmų platinimo rinką. 2006 metais įmonė ėmė teikti ir techninės įrenginių priežiūros paslaugas, o po kelerių metų tapo „Apple“ distributoriumi Baltijos šalims. 2013 metais įmonių grupė įžengė į jiems neįprastą sferą ir įsteigė startuolių HUB erdvę – terpę vystytis startuoliams, gauti naujų žinių ir ieškoti dar neišnaudotų rinkų. Įmonių grupė dar po kelerių metų pasuko į nekilnojamojo turto rinką, o prieš kiek mažiau nei porą metų ėmėsi ir atsinaujinančios energetikos veiklos.
Drąsūs įmonės komandos sprendimai sukūrė 426 nuolatines darbo vietas, o grupę apima 36 bendrovės. Septynių verslų sąjunga generuoja per 2 milijonus apyvartos kasdien.
„Finansų valdymo svarba, augant verslui, sparčiai didėja. Kodėl? Čia verslas pradeda susidurti su veiklos analitikos poreikiu, nes reikia stebėti, kas daroma gerai, ko reikia nebedaryti. Į visus šiuos klausimus reikia ieškoti atsakymų, nes visų resursai dažniausiai būna riboti. Kaip planuoti pinigų srautus ir veiklą? Visų pirma, verslo sąskaitoje visada turi būti pinigų, nes be apyvartinių lėšų nebus laisvės veikti. Todėl pinigų srautams planuoti reikia skirti didelį dėmesį. Apyvartinio kapitalo valdymas yra ta sritis, kuri dažniausiai nepamatuojama, ypač naujų verslų pradžioje. Tačiau verslas negali laiku nesumokėti tiekėjui, negali neatsiskaityti laiku su darbuotojais, negali nemokėti laiku mokesčių. Kai kalbame apie veiklą, dažniausiai visi koncentruojasi į apyvartą, sandėlį ir pirkėjus“, – vardija dalykus, apie kuriuos būtina pagalvoti vos pradedant veiklą.
S. Artemiuk sako, kad finansų valdymas labai aiškiai parodo, kokios yra įmonės galimybės augti. „Acme grupės“ patirtimi besidalijantis vadovas teigia, kad būtina skaičiuoti apyvartinį kapitalą iki smulkmenų – jei yra parduodamų prekių, reikia skirti didelį dėmesį atsargoms, nes į prekybą pateikti prekes reikia kuo greičiau, ir jos turi būti kokybiškos.
Kalbant apie įmonės finansų valdymą itin svarbu ir pirkėjo finansinės galimybės.
„Mes vertiname kiekvieno mūsų pirkėjo kredito riziką, stebime, kaip jam sekasi. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame, kaip vykdomi einamieji mokėjimai ir laikomasi įsipareigojimų. Dirbant su tarptautinio lygio žaidėjais pasakymo „palauk“ nėra. Mokėjimas laiku – tai pasitikėjimo pagrindas“, – įmonių grupės politika dalijasi „Acme grupė“ vadovas.
Anot akademijos „Kiekvienas gali“ lektoriaus, dar vienas aspektas, padedantis planuoti ateities pajamas – ne tik vidinis veiklos planavimas, planavimas su tiekėjais metams, dvejiems ar ilgesniam laikotarpiui taip pat leidžia būti ir patikimu partneriu, ir stipresne komanda.
Dar vienas aspektas – žengiantys į verslą turi nepamiršti ilgalaikio lėšų planavimo ne tik ramiu veiklos laikotarpiu, – svarbu pasiruošti ir galimam nuosmukiui.
„Pinigai veikloje yra lygu žmogaus kraujui organizme. Jei turite pinigų tik „popieriuje“, bet negalite įvykdyti įsipareigojimų laiku, tai kažkas blogai su verslo planavimu“, – sako S. Artemiuk.
Lektorius neslepia, kad pandemija dar labiau parodė, kokia trapi yra veiklos grandinė, kai ėmė strigti prekių tiekimas, o paklausa ėmė augti. Teko dinamiškiau įvertinti veiklą ir ją analizuoti jau ne kas metus ar ketvirtį, bet kiekvieną mėnesį, prisitaikyti prie pakitusios rinkos, o be finansų valdymo tai nebūtų įmanoma.
„Swedbank“ iniciatyva sukurto projekto „Kiekvienas gali“ dalyviai neslepia, kad kelios savaitės intensyvaus darbo su mentoriais ir lektoriais privertė sustoti ir iš šalies pažiūrėti į tai, ką jie daro. Vieni sako, kad jei būtų savo paties klientai, jiems išties ne viskas patiktų, kiti teigia nė nepagalvoję, kiek daug įmonei duoda tikslus užduočių ir tikslų aprašymas, ar sako net atradę nišą, apie kurią anksčiau nė nepamąstė.
„Šis projektas leido strategiškai pažvelgti į savo verslą ir pagalvoti, kokiu keliu norime eiti. Iki tol visą laiką dirbome savo einamuosius darbuos ir kartu su partnere veikėme daugiau kaip darbuotojos, bet ne verslo savininkės. Ėmėmės iš eilės visų renginių, maži ar dideli jie būtų, negalvojome, kad mūsų laikas turi būti įvertintas. Dabar išsigryninome, kad organizuosime tik didesnius verslo renginius, taip pat plėsime savo veiklą kurdami autorines pramogas. Šis sprendimas jau dabar padeda sutaupyti laiko, nes nebeapsiimame mažo pelningumo užsakymų“, – apie atradimą, kaip valdyti laiką ir finansus, sako UAB „Linksmadienis“ vadovė Renata Pažūsienė.
Anot pašnekovės, jei ne mentoriaus pagalba, įmonėje vis dar nebūtų nė pagalvota ir apie daugelio procesų automatizavimą bei darbų perdavimą kitiems.
„Mums programuojama klientų užsakymų sistema, priėmėme sprendimą perduoti buhalterijos reikalus buhalterinių paslaugų įmonei, sukūrėme patogesnę aktorių rezervavimo, darbo laiko ir honorarų skaičiavimo automatizuotą sistemą, siekdami plėsti savo ryšius ir didinti pardavimą apsilankėme net keliuose verslo klubuose ir nusprendėme nuo naujų metų aktyviai dalyvauti kai kurių iš jų veikloje.
Dabar aktyviai domiuosi „Linkedin“ socialinio tinklo galimybėmis ir renkuosi partnerius, padėsiančius didinti įmonės įvaizdį šiame tinkle. Esu labai dėkinga „Swedbank“ už suteiktą galimybę dalyvauti projekte ir tikiu, kad „Linksmadienio“ agentūrai tai turės akivaizdžių pokyčių“, – sako R. Pažūsienė.
Studijos „Cozy Cuts & Beauty“ bendrakūrėja Marta Paliukienė teigia, kad iki projekto nė nesusimastė, jog įkūrusios įmonę tapo savo pačių įmonės darbuotojomis.
„Gavome labai daug naudos. Daug dalykų aiškiai išdėstėme raštu, surašyti tikslai ir vertybės paskatino suprasti silpnąsias ir stipriąsias mūsų verslo vietas. Iki projekto nepagalvojome, kad užsirašius ir paaiškinus darbuotojams bus daug paprasčiau atlikti darbus. Mūsų su bendakūrėja svajonė, kad anksčiau ar vėliau atsirastų žmonių, kurie perimtų vadovavimo pareigas, dabar jas atliekame mes. Šiandien mes dar nesame tiek stipriai aprašiusios procesų ir nesame tiek stiprios finansiškai, kad tą įgyvendintume, tačiau mūsų siekiamybė – nebeužsiimti savisamda. Išmokome perduoti darbus, kurie atima laiko, ir išsigryninome, kokie mūsų tikslai“, – sako M. Paliukienė.
„Puoškis lietuviškai“ įmonę įkūrusi šeima neslepia, kad teko nemažai su savimi pakovoti ir atsirinkti, kas išties reikalinga, o kas atima laiką, tačiau neduoda naudos.
„Mokymai privertė apmąstyti vertybes, iš naujo pradėti gyventi šia diena, iš naujo žiūrėti į priekį. Projektas padėjo suvokti, kokiu keliu norime eiti ir kaip tą viziją galima įgyvendinti greičiau bei paprasčiau, nedarant klaidų, o pasinaudojant gauta informacija. Realios naudos šiandien? Mes jau dėliojamės kitų metų tikslus, strategiją, kaip tą pasieksime, atliekame rinkodarinius žingsnius. Mentoriaus dėka pažiūrėjome į savo įmonę iš šalies. Tai buvo lyg smūgis šlapiu skuduru – kai pamatai visa tai iš šono, man, kaip klientui, gal ir nelabai patiktų kai kurie mūsų sprendimai, pavyzdžiui, prekės išsiunčiamos per keturias dienas, dabar jau tai pertvarkėme ir išsiunčiame per dieną. Darome dideles akcijas, nes peržiūrėję sandėlį supratome, kad turime užsibuvusių prekių. Klientus informuojame apie savo pokyčius, darbo daug, bet jau realiai jaučiame naudas. Po švenčių vėl sėsiu mokytis visko, ką gavau, papunkčiui“, – atvirauja K. Valiukevičius.
„V2o“ juvelyrikos namų įkūrėja Viktorija Orkinė sako ėmusi kelti sau labai daug klausimų, o dalį darbų teko perleisti geriau apie rinkodarą išmanantiems žmonėms.
„Supratome, kad būtina skirti daugiau dėmesio rinkodarai, perleisti tai daryti profesionalams. Ėmęsi gilintis į tai, ką darome, supratome, kad realiai gyvename iš mums lojalių klientų. Kilo klausimų ir dėl mūsų pavadinimo, ar jis išties geras. Kilo klausimų, ar dirbtuvei patogi vieta išties patogi ir juvelyrikos namų parduotuvei? Iki projekto ir darbo su mentore nesame pagalvoję, kiek parduodame savo papuošalų, o kiek – kitų kūrėjų, teko įvertinti, kiek uždirbame, supratome, kad reikia kartais išmokti pasakyti „ne“ gavus užsakymų, kurie mums nepelningi. Man patinka, kad projektas išstūmė iš komforto zonos“, – atvirauja V. Orkinė.
Moteris sako, kad lojalūs klientai visada bus prioritetas ir jų užsakymai, net ne visuomet naudingi įmonei, vis dar bus atliekami, tačiau imantis naujo užsakymo jau teks išmokti į tai žiūrėti iš verslo, o ne iš emocinės pusės.
Negalią turintiems žmonėms darbo vietas Prienuose įkūrusi Griškonių šeima sako susidūrusi su rimtu iššūkiu, kai teko išmokti paskirstyti darbus kitiems. Visgi ta patirtis tapo ir komandos stiprinimo būdu.
„Sunkiausia buvo paskirstyti darbus kitiems, nes viską buvome su vyru įpratę daryti patys. Po pokalbio su darbuotojais, su kiekvienu individualiai, atsirado didesnis aiškumas, – perskirstome atsakomybes pagal darbuotojų galimybes. Mentorius labai stipriai paskatino perleisti einamuosius darbus darbuotojams, o patiems užsiimti strateginiais planavimais. Atsiradus aiškumui, sklandžiau ir darbas vyksta. Rezultatą ir pokytį matysime jau kitąmet ir įkursime padalinį Kazlų Rūdoje. Mentorius mums – ne tik knyga, bet ir žmogus, kuris padėjo ugdytis, manau, ateityje turėsime partnerystę darbinėje sferoje“, – sako „Galimybių dirbtuvių“ įkūrėja Auksė Griškonienė.
Vaikams tinkamą maistą be papildomų skonio stipriklių ir kitų papildomų medžiagų gaminančios bendrovės „Rojaus obuoliai“ įkūrėja Rūta Sorakaitė neslepia, kad projektas ir mentorė jai padėjo pasukti pačiai sau netikėta linkme. Šaldytą maistą vaikų darželiams gaminusi ir tiekusi įmonė įžengė į platesnę viešojo maitinimo rinką.
„Mes susidėliojome taškus, smulkiau aprašėme pareigybines instrukcijas – turėjome bendras, tačiau dabar tai padarėme atskirai kiekvienai virėjai. Projekto metu su mentore radome sąlyčio taškų – ji valdo restoranų tinklą, tačiau, kaip ir dauguma restoranų per karantiną, susidūrė su darbuotojų trūkumu, tad imsime bendradarbiauti ir tieksime savo produkciją. Restoranų rinka nebuvo tai, apie ką galvojome anksčiau, o kai ėmėme tuo domėtis, iškart atsiliepė dar viena didelė kompanija. Tai, ką gaminame, yra griežtai kontroliuojama, nes pritaikyta vaikų maitinimo įstaigoms, darželiams, tad toks maistas tinka ir suaugusiems. Jei ne mentorė, mes nebūtume žengę į restoranų rinką, labiau gal dairėmės į mažas parduotuves“, – sako R. Sorakaitė.
Gėlių pardavimu ir patalpų, renginių puošyba užsiimantis Tomas Černauskas neslepia, kad jau pirmą „Kiekvienas gali“ projekto dieną šovusi idėja užkariauti naują nišą – verslo klientus – sulaukė mentoriaus palaikymo, tad teko ne tik atlikti namų darbus ir apžvelgti įmonės veiklą nuo pirmų žingsnių, bet ir paplanuoti gerokai į priekį.
„Šio projekto metu šovė idėja čiupti verslo klientų sektorių, niekada su tuo nedirbome ir jau gana toli nuėjome. Mentoriai ir lektoriai paskatino daryti tai, dėl ko anksčiau abejojau, – aiškiai išsigryninti, kada geriau susirasti darbuotojų, kada geriau išsinuomoti paslaugą, nes taip dažnai išeina pigiau ir efektyviau. Mums skaudi tema – peržiūrėti sandėlį. Gėlės – ne ta prekė, kuri gali ilgai užsibūti. Taip pat skyrėme dėmesio kuriamai naujai svetainei, sėmėmės idėjų, ieškojome klientų, o tai nėra lengva daryti kalėdiniu periodu. Teko apgalvoti ir įmonės ateitį, jei šeimos verslo neperims dukros. Supratome, kad įmonė turi būti paruošta taip, jog kažkam kažkada nebūtų sunku ją perduoti ar parduoti“, – „Florikos“ vadovas pasidalijo, kokius jautrius klausimus kelia.
MB „Kosmetikos laboratorija“ direktorė Rūta Gvazdaitienė sako, kad iki projekto per kelerius veiklos metus jau buvo išsigryninę vertybes ir siekius, tačiau pripažįsta nė nesusimąsčiusi, kad vizijas turi žinoti ne tik vadovai, bet ir visi darbuotojai.
„Niekada nebūtume pagalvoję, kad reikia kuo aiškiau dalintis veiklos vizija su darbuotojais. Teko nemažai keisti viduje, tačiau dabar įvesta tvarka darbuotojams padeda ramiau dirbti, paaiškėjo, kad svarbu, jog jie sulauktų kuo mažiau staigmenų. Atradome ir kitų dalykų, pavyzdžiui, dėl sandėlio valdymo strategijos, – ji pertvarkyta taip, kad atlikti einamuosius darbus galėtų net ir žmogus, atėjęs iš gatvės. Darbuotojai dėl permainų apsidžiaugė, jie labiau įtraukti į įmonės veiklą, atsirado motyvacija. Sunkiausia buvo nustatyti strateginę dalį, projekto pradžioje grįžti į veiklos pradžią, ją peržiūrėti. Ką keisčiau, jei dabar pradėtume veiklą? Turbūt greičiau samdyčiau darbuotojų: man buvo tikras atradimas, kad reikia išdrįsti paskirstyti einamuosius darbus“, – apie gautos patirties naudą pasakoja R. Gvazdaitienė.
IT srityje dirbantis UAB „Definra“ įkūrėjas Agnius Bartninkas neslepia, kad teko susidurti su iššūkiu, kaip pristatyti produktą. Vyras sako, kad kai jų paslaugas atranda verslas, nenusivilia, tačiau itin sudėtinga paprastai paaiškinti, ką įmonė siūlo. Dar viena nauda – teko kaip reikiant susiimti ir pagaliau sudaryti planus, kurių privalės laikytis.
„Susidėliojome planą ateičiai. Programa buvo labai intensyvi, mes jau sudarėme gruodžio ir pirmo kitų metų ketvirčio planus. Mentoriaus dėka užsibrėžėme tikslus, kurių niekaip iki tol nepavyko išsikelti. Taip pat labai svarbi mokymų nauda dėl darbuotojų, dėl komandos. Mentorius labai padėjo, kaip susidėlioti prioritetus, kokias funkcijas kam patikėti, tad jau artimiausiu metu žadame pasamdyti laikinų darbuotojų, jau sausį plėsime komandą. Dar vienas svarbus dalykas – socialinių tinklų administravimas. Dėl šios veiklos jau derinamės sąlygas. Mūsų paslaugas gana sudėtinga paaiškinti ir parduoti, nors tai labai geras ir naudingas dalykas daugeliui verslų. Projekto metu teko pabendrauti su kitais verslininkais, ne tik su savo mentoriumi, – kai kurie, kaip ir mūsų mentorius, susidomėjo ir nori pritaikyti mūsų paslaugas savo veikloje. Mentorius padėjo pritaikyti keletą konkrečių įrankių, kurie turėtų pagerinti rinkodarinius dalykus ir paprasčiau suprantama kalba pristatyti informaciją“, – dalijasi A. Bartninkas.
„Dekoskaldos“ direktoriaus pavaduotojas Edgaras Pundzius sako, kad mentoriaus dėka įmonė pagaliau ryžosi plėsti komandą.
„Pirmas darbas – pagaliau tvirtai apsisprendėme plėsti savo komandą, nes iki šiol visus darbus, neskaičiuodami darbo valandų, stengdavomės atlikti dviese. Išeidavo taip, kad spėdavome „užlopyti“ tik atsirandančias skyles kiauroje valtyje, bet nejudėjome į priekį. Projekto metu supratome, kad pigiau yra pirkti paslaugas iš savo sričių profesionalų, nes jie tai atliks greičiau ir kokybiškiau, o savo laisvą laiką bus galima panaudoti ten, kur jo vis pritrūkdavo.
Aiškiai išsigryninome tikslus ir sudarėme planą, kaip jų siekti, įvardijome savo unikalumą – kuo skiriamės nuo konkurentų, nutarėme, kokių produktų grupių asortimentą reikia plėsti“, – sako E. Pundžius.
Vyras teigia, kad susidėliojo aiškius žingsnius, tad didelį dėmesį skirs komercijai plėsti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos, o vėliau ir Estijos rinkose.
„Swedbank“ suburti smulkiojo verslo atstovai tvirtina, kad ši patirtis – toli gražu ne vienkartinis potyris: informaciją teks kartotis, priminti sau iškeltus tikslus, siekius, o gauta patirtis ir atrasti nauji verslo partneriai įrodo, kad mokytis galima turint ir trumpą, ir ilgalaikę patirtį versle.
