Kalbėdamas per Stokholme vykstantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimą, S. Lavrovas apkaltino NATO perkeliant savo karinę infrastruktūrą „arčiau Rusijos sienų“.
Ministras taip pat paragino Vakarus rimtai apsvarstyti „atitinkamus siūlymus“, kuriuos Maskva netrukus pateiks, siekdama užkirsti kelią Aljanso plėtrai į rytus.
Prieš tai ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad Ukrainos deklaruojamas siekis susigrąžinti Krymą, kurį Maskva nuo jos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, prilygsta „tiesioginei grėsmei“ Rusijos atžvilgiu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Krymas yra Ukrainos teritorija ir Kijevo tikslas yra jį išvaduoti.
Tačiau jis akcentavo diplomatinius sprendinius ir nepaminėjo pusiasalio atsiėmimo jėga.
„Kalbėdamas parlamente Zelenskis sakė, kad... Krymo sugrįžimas turėtų būti pagrindinis Ukrainos tikslas ir filosofija“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Mes tai vertiname kaip tiesioginę grėsmę Rusijai“, – pridūrė jis.
„Tokios frazės, žinoma, reiškia, kad Kijevo režimas ketina panaudoti visas turimas priemones, įskaitant jėgą, ir pasikėsinti į Rusijos regioną. Štai kaip mes linkę tai vertinti“, – nurodė D. Peskovas.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis įspėjo, kad Rusija netrukus gali surengti invaziją į Ukrainą ir kad Maskva kaip pretekstu gali pasinaudoti esą iškilusiu pavojumi jos saugumui.
„Karo veiksmų Ukrainoje tikimybė vis dar didelė, – ketvirtadienį sakė D. Peskovas. – Šis klausimas ir toliau kelia itin didelį mūsų susirūpinimą ir nerimą. Matome, kad prie kontaktinės linijos vis labiau intensyvėja provokaciniai veiksmai.“
JAV aukščiausi rango diplomatai ir jų kolegos iš Rusijos ketvirtadienį turi susitikti Švedijoje, Vašingtonui išreiškus susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos.
Netrukus po Krymo aneksijos prorusiški separatistai užėmė du rytinius Ukrainos regionus. Šis ilgai rusenantis konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą remiant separatistų kovotojus kariais ir ginklais. Kremlius šiuos kaltinimus neigia.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šią savaitę per susirėmimus su separatistais žuvo vienas jos karių.
Ukrainos ir JAV diplomatijos vadovai aptarė Rusijos atgrasymo priemones
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per susitikimą Stokholme aptarė Rusijos atgrasymo priemones.
„Draugiškas susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Stokholme. Dirbame prie kompleksinio priemonių, įskaitant griežtas ekonomines sankcijas, paketo, skirto atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų. Patvirtinome glaudžios Ukrainos ir JAV strateginės partnerystės svarbą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
Per derybas su A. Blinkenu jis sakė, kad Rusija karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis provokuoja Ukrainą, toliau Kijevas elgsis santūriai ir ragina partneres parengti priemonių paketą Rusijai atgrasyti.
„Kaip matome, Rusija provokuoja Ukrainą ne tik kariniu būdu, bet ir diplomatiškai. Toliau demonstruosime santūrumą. Tuo pat metu toliau dirbsime su partnerėmis ir raginsime jas parengti atgrasymo paketą, kuris privers [Rusijos] prezidentą [Vladimirą] Putiną dukart pagalvoti prieš panaudojant karinę jėgą“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Jis patikino, kad Ukraina neketina provokuoti Rusijos ar rengti kokias nors karines operacijas Donbase.
„Ukraina nori, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai, ir aš iš tiesų vertinu Jungtinių Valstijų vaidmenį visais šiais klausimais – dėl Rusijos sulaikymo platesne prasme, taip pat dėl šio atgrasymo paketo, sutelkiančio transatlantinę bendriją, kad būtų užtikrintas maksimalus priemonių, kurių gali būti imtasi, veiksmingumas“, - sakė D. Kuleba.
A. Blinkenas savo ruožtu patikino ministrą, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.
Kiek vėliau Ukrainos diplomatijos vadovas pranešė Stokholme susitikęs su Europos Sąjungos diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.
„Džiaugiuosi susitikimu su Josepu Borrelliu Stokholme. Aptarėme Rusijos atgrasymo būtinybę ir poreikį spartinti darbus rengiant konkrečius ekonominius suvaržymus, kurie suduotų smūgį Rusijos ekonomikai, jei Maskva nuspręstų pradėti naują agresijos prieš Ukrainą etapą“, – parašė D. Kuleba tviteryje.