Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.
Jis teigė, jog dabartinė tvarka skiriant tikslines pedagogines stipendijas nenustačius prioritetų ir be įsipareigojimo įsidarbinti yra neefektyvi.
„Matematika, fizika, biologija, chemija, technologijos, lietuvių kalba ir literatūra, istorija yra tos sritys, kurios reikalauja daugiausiai dėmesio, mes degam ten raudoną šviesą“, – per komiteto posėdį sakė R. Skaudžius.
„Ketinama skirti stipendijas tik prioritetinėms mano išvardintoms sritims, taip pat galvojama padidinti stipendijas paskutiniuose kursuose, būtent tų specializacijų, kur yra didžiausias poreikis, jei studentas dar studijuodamas pradeda galvoti apie būsimą darbo vietą“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, svarstoma, kad vyresniųjų kursų pedagogikos studijų studentui susiradus būsimą darbo vietą ir sudarius sutartį stipendija būtų padidinama nuo 300 iki 500 eurų.
„Taip pat galvojama, kad įsipareigojimas turėtų būti dirbti ne mažiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato, reikėtų grąžinti stipendiją, jei nebūtų įsidarbinama“, – pažymėjo R. Skaudžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių.
„Matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo“, – sakė viceministras.
Siekiant užtikrinti trūkstamos specializacijos mokytojų parengimą ministerija siūlo peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams.
Stojantiesiems į prioritetines pedagogikos sritis nuo kitų metų norima skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas, 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje baigus studijas įsipareigotų dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau nei trejus metus.
Ministerijos parengtame plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.
Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Ministerija teigia, kad po septynerių–dešimties metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Esamą situaciją pristatęs R. Skaudžius pažymėjo, kad šiuo metu vidutinis mokytojų amžius yra 50 metų ir nevyksta korpuso atnaujinimas, nors kai kuriose savivaldybėse rodikliai geresni.
Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.
Iš viso šalyje yra 27,6 tūkst. mokytojų ir per 324 tūkst. mokinių. Regionuose dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai ir vidutinis amžius bendrojo ugdymo sistemoje siekia 50 metų. 10 proc. mokytojų dirba keliose darbovietėse, o 512 – didesniu nei 1,5 etato darbo krūviu. Vidutinis bendras etato dydis siekia 0,95.