Mokslininko teiravomės, kaip omikron atmaina galėjo atsirasti, ar turimi skiepai mus vis dar bus pajėgūs nuo jos apsaugoti ir kokią ligos eigą ji sukelia.
Kilmė – paslaptinga
G. Dudas pastebėjo, kad virusai niekada nesiliauja mutuoti.
„Kol gyvas organizmas kopijuoja savo genetinę medžiagą, visuomet įvyksta klaidos. Tas klaidas mes ir vadiname mutacijomis.
Daugelis mutacijų apskritai neturi jokio ryškaus poveikio bet kokiam organizmui. Tačiau kai kurios pakeičia aminorūgštis baltymuose. Baltymai yra visos gyvybės darbinis arkliukas. Būtent baltymai yra užkoduoti mūsų genetinėje medžiagoje, mūsų genomuose“, – pasakojo G. Dudas.
Pasak tyrėjo, ypač svarbios mutacijos paviršiaus baltymuose, kuriais virusai tvirtinasi prie mūsų ląstelių ir dėl kurių patenka į ląstelių vidų. Mūsų įgyta imuninė sistema įsimena konkretų patogeną, kuris ją užkrėtė. Tačiau, jeigu viruse įvyksta pakankamai pokyčių, antikūnai nebegali jo atpažinti ir dėl to didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai.
„Omikron atmaina pasirodė, kaip iš giedro dangaus. Prieš tai buvusių atmainų – tiek alfa, tiek beta, tiek gama, tiek delta – evoliuciją galėjome stebėti palaipsniui: vyko pakankamai daug sekoskaitos šalyse, kuriose jos kilo, kad galėtume maždaug identifikuoti jų artimiausius per daug nenutolusius giminaičius. Gal šiokia tokia išimtis buvo tik Junginėje Karalystėje pasirodžiusi alfa atmaina, taip pat vadinta britiškąja atmaina. Ji pasirodė su ganėtinai dideliu mutacijų skaičiumi, tačiau vienas dalykas buvo akivaizdus – jos artimiausi giminaičiai vis dar cirkuliavo Jungtinėje Karalystėje“, – prisiminė G. Dudas.
Kaip ir alfa atmainos atveju, spėjama, kad naujoji omikron atmaina galėjo atsirasti imunosupresuotame asmenyje.
„Tai gali būti įvairaus lygio imunosupresija. Kartais žmogus gali turėti antikūnų atsaką, kuris nėra pakankamai efektyvus tam, kad visiškai išnaikintų jame cirkuliuojantį ar besidauginantį virusą. Todėl atsiranda silpnas spaudimas virusui kisti ir pastoviai apeiti imuninį atsaką“, – aiškino pašnekovas.
Tokias prielaidas leidžia daryti ŽIV stebėjimai. Pakankamai gerai žinoma, kad, kol ŽIV užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema dar nėra visiškai sunaikinta, vyksta labai aktyvus jos spaudimas virusui pastoviai keistis ir bandyti apeiti tą imuninį atsaką.
Anot G. Dudo, naujoji omikron atmaina buvo atrasta su labai dideliu mutacijų skaičiumi. Net nėra itin gerai išaiškinta, kurios ankstesnės koronaviruso atmainos buvo jai labiausiai giminingos.
„Labai didelė tikimybė, kad tai bus virusas, apie 2020 metus patekęs į kažkokį rezervuarą. Tas rezervuaras galėtų būti, kaip jau minėjau, imunosupersuoti asmenys. Taip pat negalime atmesti tikimybės, kad tas rezervuaras galėjo būti gyvūnai, kadangi esame stebėję protrūkių tarp gyvūnų: tiek audinėse Lietuvoje, tiek baltauodegiuose elniuose, didžiosiose katėse ir pan. kitur pasaulyje.
Per pastarąsias savaites ar mėnesius virusas iš to rezervuaro, kurio nesame nustatę, peršoko atgal į žmones ir akivaizdžiai gali toliau būti perduodamas žmogaus žmogui“, – kalbėjo virusų tyrėjas.
Anot mokslininko, kol kas nežinia, ar iš tikro ši atmaina – lengviau perduodama. Tačiau galima įtarti, kad omikron yra pakitusi antigeniškai.
„Pietų Afrikos Respublikoje skiepijimo rodiklis nėra labai didelis – tik apie ketvirtis jų populiacijos paskiepyta. Taip pat ten galėjo pakankamai plačiai cirkuliuoti beta ir delta atmainos. Todėl apskritai imunizuotos populiacijos dalis ten gali būti smarkiai didesnė. Ir, jeigu ten sugeba plisti omikron atmaina, tai būtų kaip ir patvirtinimas, kad ji – ganėtinai stipriai antigeniškai skiriasi nuo prieš tai cirkuliavusių atmainų“, – teigė G. Dudas.
Greitai bus atsakyta į klausimą, kaip ji atrodo žmonių imuninėms sistemoms, kurios jau yra išmokusios kovoti su koronavirusu per skiepus ar persirgus kitų atmainų sukelta COVID-19 liga.
Kiek veiksmingos vakcinos
Kompanijos jau skelbia, kad pradėjo gaminti vakcinas, gebančias įveikti ir omikron atmainą. Ar tai reiškia, kad turimos vakcinos nėra veiksmingos? G. Dudas teigė, kad į šį klausimą atsakyti dar anksti. Tam reikės neutralizacijos ir perdavimo pranašumo tyrimų.
Neutralizacijos tyrimai atliekami, izoliavus ir užsiauginus virusą bei tiriant jį serumu, paimtu iš žmogaus, turinčio antikūnų prieš bet kurią kitą atmainą. Tada tiriama, kiek gali būti atskiesti antikūnai, kad, virusas negalėtų toliau infekuoti ląstelių. Tokie tyrimai gali būti padaryti jau per artimiausias kelias savaites. Perdavimo pranašumo tyrimai irgi turėtų pasirodyti palyginti greitai.
Vis dėlto mokslininkas abejojo, ar po šių tyrimų bus kaip nors atnaujinamos turimos vakcinos nuo koronaviruso. Esą net ir pasirodžius delta atmainai, kuri visame pasaulyje, išstūmusi kitas atmainas, dominuoja nuo 2021 metų liepos, skiepai nebuvo atnaujinti jos pagrindu, nors evoliuciškai nuo vakcinoms naudotos atmainos ją skiria maždaug dveji metai. Tad vargu, ar skiepai bus atnaujinami ir dėl omikron atmainos.
Vis dėlto G. Dudas paragino nedvejoti ir skiepytis turimais skiepais: „Skiepai stebuklingai per naktį nepraranda efektyvumo, ką rodo apsauga nuo delta atmainos, kuri, kaip minėjau, evoliuciškai labai nutolusi nuo tos, kurios pagrindu sukurta vakcina.
Praktiškai visi tyrimai iš viso pasaulio, įskaitant Lietuvos statistikos departamento, apie skiepų efektyvumą prieš delta atmainą rodo, kad jis tebėra apie 80 proc., apsaugant vien nuo užsikrėtimo. Jeigu palygintume su gripo skiepų efektyvumu, tai yra rekordiškai aukšti skaičiai.
Kalbant apie skiepų apsaugą nuo hospitalizacijos, užsikrėtus delta atmaina, tas efektyvumas yra dar didesnis. Ir, aišku, apsauga nuo mirties yra fantastiška“.
G. Dudas ragino netikėti socialiuose tinkluose skleidžiamais gandais, neva omikron atmainos koronavirusu greičiau užsikrečia paskiepyti žmonės.
„Tai nėra tiesa. Omikron labai sėkmingai galės užkrėtinėti žmones, kurie nėra skiepyti. Problema ta, kad apsauga skiepytiems žmonėms šiek tiek sumažės, tačiau vis tiek pats saugiausias būdas apsisaugoti yra pasiskiepyti.
Kiek konkrečiai bus kritęs skiepų efektyvumas, dar nežinome. Tam reikės neutralizacijos tyrimų.
Šiuo metu tvarkomės su delta atmaina, kuri, kaip matome, tiek Rusijoje, tiek Pietryčių Azijoje pridarė labai daug problemų būtent dėl to, kad tos populiacijos nebuvo pakankamai paskiepytos. Lietuvoje, cirkuliuojant deltai, mes neturėjome tokio aukšto mirtingumo, kokį matėme kitose šalyse.
Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai pasiskiepyti. Tuomet sumažinsime riziką užsikrėsti, dar labiau sumažinsime riziką atsidurti ligoninėje, dar labiau – mirti. Akivaizdu: pats saugiausias būdas apsisaugoti – tapti imunizuotam. Jeigu nesiskiepijame ir pasirenkame persirgimo kelią, rizikuojame savo sveikata, rizikuojame aplinkinių sveikata ir keliame pavojų sveikatos apsaugos sistemai“, – įspėjo G. Dudas.
Kas žinoma apie omikron sukeltus simptomus?
Neseniai pasirodė gydytojos iš PAR pareiškimai, kad, stebėdama keliasdešimt savo pacientų, ji padarė išvadą – užsikrėtę omikron atmaina serga lengvai.
G. Dudo nuomone, toks teiginys yra itin neatsakingas: „Neatlikus normalaus tyrimo su gera imtimi neįmanoma kažką pasakyti apie ligos eigą.
Tie keliasdešimt pacientų galėjo būti žmonės, kurie buvo prieš tai imunizuoti kita atmaina ir dėl to buvo apsaugoti nuo sunkių simptomų, tai galėjo būti jauni žmonės, tai galėjo būti skiepyti žmonės ar žmonės, kurie nebuvo užkrėsti pakankamu viruso dalelių skaičiumi.
Gydytojos pareiškimai yra itin neatsakingi. Jie neturi jokio pagrindo realybėje.
Net, kalbant apie delta atmainą, man neteko matyti nė vieno tyrimo, kokius simptomus patiria ja užsikrėtę žmones. Nors lygiai taip pat apie delta girdėjome tokias pačias nesąmones, kad neva ja užsikrėtę žmonės dažniau sloguoja. Tai tebuvo vieno gydytojo anekdotiniai pasakojimai, nematant kontroliuojamos imties“.
Mokslininko teigimu, nuo omikron atmainos atradimo praėjo vos savaitė, tad kol kas negalima nieko daugiau apie ją pasakyti. Daugiau detalių paaiškės artimiausiu metu. Daugumoje šalių naudojami PGR rinkiniai leidžia stebėti tolimesnį naujosios atmainos plitimą ir iš anksto prognozuoti jos perdavimo greitį.
