„Lietuvoje vėjo energetika buvo pradėta vystyti sąlyginai neseniai ir tik dabar įgauna tikrąjį pagreitį. Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje pastatyta 2003 m., o pirmasis jų parkas šalyje pradėjo veikti 2006 m. Kadangi vėjo elektrinių gyvavimo amžius šiuo metu yra apie 20–25 metus, vadinasi, per artimiausius kelerius metus mes taip pat susidursime su pirmųjų vėjo elektrinių parkų išmontavimu ar modernizavimu, kai senos vėjo elektrinės keičiamos modernesnėmis naujomis“, – komentuoja U. Daškevičiūtė.
Vėjo elektrinių mentės yra netoksiškos ir saugios šalinti sąvartynuose, tačiau, vėjo energetikos vystytojų įsitikinimu, toks menčių šalinimas yra vertingų išteklių švaistymas, todėl Europos vėjo energetikos industriją vienijanti organizacija „Wind Europe“ paskelbė poziciją, kuria raginama nuo 2025 m. Europoje uždrausti šalinti vėjo jėgainių mentes jas kaupiant sąvartynuose. Taip pat aktyviai raginama įsipareigoti pakartotinai panaudoti, perdirbti arba atkurti 100 proc. eksploatuojamų menčių.
Kol kas Europos Sąjungos (ES) šalys nėra įpareigotos uždrausti vėjo jėgainių menčių šalinti sąvartynuose, šis draudimas galioja tik tokį sprendimą priėmusiose Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Ieškoma būdų panaudoti antrąkart
Pasak LVEA direktorės, vėjo energetikos vystytojų savo iniciatyva keliamas klausimas dėl elektrinių menčių išmetimo į sąvartynus demonstruoja brandų požiūrį į poveikį aplinkai.
„Vėjo energetikos verslas siekia būti žalias nuo A iki Z. Dėl šios priežasties vėjo elektrinių menčių perdirbimas šiame sektoriuje yra vienas pagrindinių prioritetų, ties kuriuo intensyviai dirba vėjo energetikos bendruomenė. ES jau dabar finansuoja daug įvairių projektų, skirtų šiai problemai spręsti – nuo vėjo jėgainių menčių antrinio panaudojimo baldų gamyboje, kuriant viešą infrastruktūrą iki visiško jų perdirbimo. Skaičiuojama, kad šiuo metu jau yra sukurti mažiausiai septyni galimi vėjo elektrinių menčių apdorojimo būdai. Tereikia surasti ekonomiškai patraukliausią ir tvariausią. Kadangi į tai investuojama ne tik daug laiko, bet ir lėšų, tikiu, kad jau po kelerių metų vėjo elektrinių mentės bus nesunkiai perdirbamos“, – sako U. Daškevičiūtė.
Alternatyva vėjo jėgainių menčių perdirbimui, kuri šiuo metu sėkmingai taikoma, – jų pritaikymas kitiems tikslams: vaikų žaidimų aikštelių įrangai, lauko baldams, suolams, pavėsinėms, tiltams ir pan. Tobulinama pačių menčių gamyba taip pat teikia vilčių, kad ateityje nebenaudojamos įrangos perdirbimas bus gerokai prieinamesnis.
Šiuo metu perdirbti jėgainių mentes yra įsipareigoję tokie įrangos ir elektros energijos gamintojai, kaip „Siemens“, „Vestas“, „Ørsted“ ir „Vattenfall“. Vokietijos koncernui „Siemens“ priklausanti bendrovė „Siemens Gamesa“ jau sukūrė pirmąją pasaulyje visiškai perdirbamą mentę.
Galimybės Lietuvos verslui
Kalbant apie antrinį išmontuotų vėjo elektrinių menčių panaudojimą, U. Daškevičiūtė įžvelgia galimybių ir Lietuvos verslui.
„Menčių perdirbimas galėtų būti puiki niša mūsų verslininkams – esame strategiškai patogiame logistikos taške, turime patogų tarptautinį krovinių gabenimą užtikrinantį jūrų uostą. Lietuva jau traukia užsienio kapitalo įmonių žvilgsnius – jos domisi galimybėmis čia įkurti vėjo elektrinių menčių perdirbimo gamyklas“, – tvirtina pašnekovė.
„Wind Europe“ prognozuoja, kad iki 2025 m. iš vėjo jėgainių parkų bus pašalinta apie 25 tūkst. tonų nebeeksploatuojamų jėgainių menčių. Didžiausi jų kiekiai numatomi vėjo energetikos srityje lyderiaujančiose šalyse – Vokietijoje, Ispanijoje ir Danijoje. Iki 2030 m. senų vėjo jėgainių menčių kiekis gali pasiekti 52 tūkst. tonų, kai prie vėjo jėgainių parkų modernizavimo prisijungs kitos šalys: Italija, Prancūzija ir Portugalija.
U. Daškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad nepaisant iššūkių, kuriuos kol kas kelia menčių perdirbimas, vėjo energetikos nauda – neginčijama: ji yra vienas mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų per visą gyvavimo ciklą išmetančių energijos gamybos būdų.