41 metų šešių vaikų tėvas „Reuters“ sako savo šeimą prieš dvejus metus dėl tų pačių grasinimų išsiuntęs į Turkiją. Kai pačiam nepavyko gauti vizos, nusprendė prieglobsčio prašytis Europos Sąjungoje.
„Irake mane sekė dvejus metus. Žiniasklaidoje nušviečiau 2019 metų spalio protestus Bagdade, rengiau reportažus, su manimi dirbo operatorius. Pradėjo mums grasinti, atėmė medžiagą, sekė mano kolegą, persekiojo mane ir mano šeimą... Tai pavienės politinės partijos, ne vyriausybė. Neįtikome konkrečioms politinėms jėgoms“, – sako vyras.
Migrantas pasakoja, kad iš Irako išvyko prieš penkiolika dienų, lapkričio 23 dieną kirto sieną su Lenkija. Žmogaus teisių aktyvistai, su kuriais užmezgė kontaktą, padėjo gauti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl laikinų priemonių.
„Mes viliamės, kad jis gaus tokią humanitarinę pagalbą, kokios ir nusipelnė, kad jam bus suteikta galimybė pasilikti, kad jis bus saugus“, – sakė žmogaus teisių aktyvistė Katarzyna Dybzynska.
„Priėmus tokį sprendimą, Lenkijos pasieniečiai privalo pradėti prieglobsčio suteikimo procedūras, o kol jos neužbaigtos, jis negali būti grąžintas nei į Baltarusiją, nei į Iraką“, – sakė kitas aktyvistas Jacekas Kozlowski.
Pats Salih Remidh sako labiausiai besiilgintis vaikų ir laukia, kada vėl galės būti kartu su jais.
„Pasilikčiau bet kur, kur saugu. Lenkija mane priėmė. Mielai pasilikčiau Lenkijoje, Dievui panorėjus, atsivežčiau vaikus. Labiausiai ilgiuosi savo vaikų. Labiausiai už viską norėčiau būti su jais“, – „Reuters“ kalbėjo vyras.
Šiemet į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją per Baltarusiją atvyko keli tūkstančiai nelegalių migrantų, daugiausia Irako piliečių. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migracijos krizės pasienyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis bei imta statyti fizinius barjerus.
Europoje nelegali migracija yra laikoma Baltarusijos režimo hibridine agresija.
