Padeda širdžiai, smegenims, kaulams
Kaip teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Santa Gasparavičiūtė, žuvų taukai yra natūralus vitaminų šaltinis, reikalingas bet kuriame mūsų amžiaus tarpsnyje – nuo gimimo iki senatvės. Įprastai jie vartojami siekiant aprūpinti organizmą jam reikalingomis medžiagomis, kurių jis pats nepasigamina arba gauna nepakankamai su maistu.
Žuvų taukuose gausu ne tik organizmui taip reikalingų nesočiųjų riebiųjų rūgščių (omega-3, omega-6, omega-9), kurių pats organizmas nepasigamina, bet dažnai jie taip pat yra turtingi vitaminais A, D, B1, B2, B12, niacinu, folio rūgštimi, pantoteno rūgštimi. Taip pat žuvų taukuose randama kalcio, kalio, fosforo, jodo, fluoro, vario ir cinko.
Žuvų taukų papildai šiandien vartojami įvairiausiomis formomis. Suaugusiems – skysta bei kapsulių forma, vaikams – skysti arba kramtomos gelinės žuvelės (priklausomai nuo vaikų amžiaus).
Anot S. Gasparavičiūtės, žuvų taukai tinkami bei rekomenduojami vartoti tiek kūdikiams nuo 1 mėnesio, darželinukams ir mokyklinio amžiaus vaikams, tiek ir paaugliams, nėščiosioms ir žindančioms moterims, žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Žuvų taukai naudingi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, nes juose esančios omega-3 rūgštys mažina jų išsivystymo riziką, mažina „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje bei padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Periodiškai vartojant žuvies taukus, galima sumažinti insulto ir širdies priepuolių riziką. Žuvų taukai gerina smegenų veiklą, protinį vystymąsi, atmintį ir gebėjimą susikaupti, todėl naudingi visoms amžiaus grupėms.
Taip pat žuvų taukai stiprina kaulus, apsaugo nuo osteoporozės, stiprina regėjimą, padeda palaikyti sveikus plaukus, nagus, odą ir gleivines“, – naudingą žuvų taukų poveikį įvardija vaistininkė.
Vartojami netinkamai, kenkia kepenims
Vieni žuvų taukus vartoja profilaktiškai, kiti juos prisimena pajutę organizmo nusilpimą. S. Gasparavičiūtė paaiškina, kaip iš tiesų turėtų būti vartojami žuvų taukai, kad iš jų gautume didžiausią naudą.
„Žmogaus organizme vyksta nenutrūkstama veikla, todėl juo rūpintis turėtume nuolatos. Mūsų organizmas nesočiųjų riebalų rūgščių pats nepasigamina, todėl jų gauti reikia kiekvieną dieną su maistu arba vartojant žuvų taukus. Jūsų organizmas daugiausiai ir geriausiai pasisavins žuvų taukus, jei juos vartosite valgant arba po valgio, vakare prieš miegą“, – nurodo S. Gasparavičiūtė.
Tačiau vaistininkė įspėja: kaip ir bet ką vartojant, taip ir žuvų taukus geriant – svarbu vadovautis rekomendacijomis ir nepamiršti saiko. Netinkamai vartojami žuvų taukai gali net pakenkti sveikatai.
„Vartojant daugiau, negu rekomenduoja gydytojas ar vaistininkas, rizikuojate apsunkinti kepenų veiklą, dėl ko gali išsivystyti jų suriebėjimas. Prieš įsigyjant žuvų taukus, rekomenduoju pasikonsultuoti su vaistininku, ir atkreipti dėmesį ne tik į produkto kainą, bet pasidomėti sudėtimi, išgavimo būdu, kilmės šalimi bei gamintojo taikomus kokybės kontrolės reikalavimus. Taip pat svarbu nepamiršti ir visavertės mitybos, fizinio aktyvumo, poilsio režimo“, – pataria S. Gasparavičiūtė.
Trūkstant omega rūgščių – didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Dėl žuvų taukuose esančių omega-3, omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių, antioksidantų, vitaminų A, B, E, D, kofermento Q10, vaistininkai juos rekomenduoja vartoti prieš peršalimo ligų sezoną, kad organizmas būtų atsparesnis virusams ir bakterijoms.
Tačiau „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, jog dažnas žuvų taukais susidomi tik tuomet, kai suserga ir prireikia sustiprinti imunitetą.
„Pradėti stiprintis niekada nėra vėlu, tačiau, kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama, Patarčiau pasiskiepyti ir statybines medžiagas imunitetui krauti dar tada, kai jaučiatės gerai, nes šaltuoju metu reto kurio organizmas atlaiko visus aplinkoje sutinkamus virusus ir bakterijas“, – sako R. Blynas.
Pasak vaistininko, žuvų taukų vartojimo kursas turėtų apimti 2-3 mėnesius, o rekomenduojama suvartoti omega-3 dozė per parą siekia nuo 500 mg iki 1000 mg. Per minėtą laiką organizmas aprūpinamas medžiagomis, kurių pakankamą kiekį pasisavinti su maistu dažnam yra sudėtinga.
Pavyzdžiui, mūsų organizmui reikalingų omega-3 riebalų rūgščių pagrindinis šaltinis yra riebi žuvis, kurią gydytojai dietologai rekomenduoja vartoti 2-3 kartus per savaitę. Tačiau lietuvių mitybos įpročiai rodo, kad retam mūsų pavyksta suvartoti reikiamą normą.
R. Blynas pažymi, kad, organizme esant omega grupės riebalų rūgščių trūkumui, kyla didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios ligos tampa ir dažniausia mirties priežastimi visame pasaulyje, o Lietuvoje kasmet nustatoma 240 tūkst. naujų susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasak vaistininko, tokiai statistikai reikšmingos įtakos turi gyventojų mityba – jei ji būtų įvairesnė ir praturtinta trūkstamomis omega grupės riebalų rūgštimis, susirgimų būtų mažiau. Omega-3 riebalų rūgštys mažina organizme esantį cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą bei reguliuoja širdies ritmą, taip apsaugodamos nuo kraujagyslių susiaurėjimo ir širdies ritmo sutrikimų.
