Kelionių apribojimų įvedimas sudrebins vartotojų ir verslo pasitikėjimą: kai kuriose šalyse veiklos apribojimai bus įvesti kaip tik tada, kai daugelyje ekonomikų prasideda šventinis sezonas. Japonija iš esmės planuoja nebeįsileisti jokių užsienio svečių, tikėdamasi šitaip sukontroliuoti viruso plitimą, pranešė transliuotojas NTV.
Rinkos jau bando įkainoti smūgį ekonomikai. Penktadienį JAV, JK ir Australijos centrinių bankų prognozės dėl palūkanų normų didinimo ateinančiais metais sumažėjo bent 10 bazinių punktų.
Kaip viskas vystysis toliau, priklausys nuo to, ką mokslininkai sužinos apie naująją „Covid-19“ atmainą, įskaitant jos atsparumą vakcinoms ir užkrečiamumą, lyginant su pastaraisiais mėnesiais siautėjusia delta paderme, kuriai visgi nepavyko pakartotinai nusmukdyti ekonomikų.
Blogiausias scenarijus būtų, jei dėl naujosios mutacijos tektų vėl įvesti augimą stabdančius uždarymus, o tai keltų grėsmę jau ir taip įtemptoms tiekimo grandinėms ir pakenktų atsigaunančiai paklausai. Analitikai vėl pradėtų nerimauti dėl stagfliacinio spartesnės infliacijos ir lėtesnio augimo derinio.
„Goldman Sachs Group Inc.“ ekonomistai pateikė keturias galimybes, iš kurių viena įtraukia neigiamą scenarijų, kai dėl didelės infekcijų bangos kitų metų pirmąjį ketvirtį pasaulinis augimas sulėtėtų iki 2 proc. kasmetinio tempo – 2,5 procentinio punkto žemiau dabartinės prognozės. 2022 m. bendras augimas siektų 4,2 proc. – 0,4 procentinio punkto mažiau nei prognozuota.
Gera žinia ta, kad mutacija atrodo ne tokia grėsminga, kaip buvo baiminamasi iš pradžių. Tačiau pats jos atsiradimas primena, kad pandemija gali dar daugelį metų kelti grėsmę pasaulio ekonomikai.
„Mes dar nepasiekėme stagfliacijos, – sakė Alicia Garcia Herrero, „Natixis SA“ vyriausioji Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomistė. – Bet jei dar vienerius metus teks gyventi be tarpvalstybinio mobilumo, susiję tiekimo grandinių sutrikimai gali mus į ją įstumti.“
Mažesnis poveikis
Vis dėlto dalis ekonomistų teigia, kad poveikis gali būti mažesnis nei per 2020 m. nuosmukį.
Visos vyriausybės, išskyrus Kinijos, išreiškė nenorą vėl užsidaryti. O vakcinų pasiūla iš dalies paaiškina, kodėl, remiantis statistiniais duomenimis, Europoje taikyti apribojimai pasirodė lankstesni ir ne tokie žalingi augimui.
„Įmonės ir namų ūkiai prisitaikė prie apribojimų ir uždarymų, tad smūgiai šį kartą gali būti ne tokie skausmingi“, – teigė Robas Subbaramanas, „Nomura Holdings Inc.“ pasaulio rinkų tyrimų vadovas.
„Tai reikštų lokalizuotus karantinus ten, kur kyla protrūkiai, griežtesnius regioninių kelionių apribojimus ir didesnę uostų uždarymo tikimybę, – sakė jis. – Kinija, kaip matome, sėkmingai valdo protrūkius, tačiau ilgalaikiai ekonominiai kaštai smarkiai išaugs, jei lengvai plintančios padermės taps endeminės visame pasaulyje.“
Pasak „Berenberg Capital Markets“ vyriausiojo JAV ir Azijos ekonomisto Mickey Levy, jei naujoji atmaina išplis, „tai gali sulėtinti sveiką JAV ekonomikos pagreitį“.
Azijoje pirmadienį rinkos buvo ramios po staigaus išpardavimo penktadienį, kai tik pasigirdo naujienos apie omikron. „S&P 500“, „Nasdaq 100“ ir Europos kontraktai šoktelėjo, o nafta vėl pakilo virš 70 dolerių už barelį.
Prieš pasirodant omikron atmainai, kai kurie ekonomistai tikėjosi, kad paklausa nuo ilgalaikio vartojimo prekių pasislinks prie paslaugų, tokių kaip laisvalaikis, kelionės ir turizmas. Tačiau šis poslinkis dabar gali būti atidėtas, o tai sumažina pasaulinio atsigavimo perspektyvas, kurios ir taip netolygios.
Tarptautinis valiutos fondas spalį perspėjo, kad atsigavimas prarado pagreitį ir atrodo vis labiau susiskaidęs. Fondas paskaičiavo, kad išsivysčiusiose ekonomikose bendrasis vidaus produktas 2022 m. sugrįš į priešpandeminį lygį, o 2024 m. jį viršys net 0,9 procento; manoma, kad kylančios ir besivystančios rinkos nuo priešpandeminių prognozių 2024 m. atsiliktų 5,5 proc.
Politikos galimybės
Vienas iš iššūkių politikos formuotojams, kovojantiems su ekonominėmis užsitęsusio protrūkio pasekmėmis, bus toks, kad jie turės mažiau galimybių po praėjusių metų stimulų pastangų.
Tik keli centriniai bankai po pernykščio nuosmukio sugriežtino pinigų politiką, o pagrindiniai išsivysčiusių šalių etaloniniai rodikliai tebesisuka apie nulį: vadinasi, jiems trūksta erdvės naujam paramos raundui. Vyriausybės jau ir taip užsikrovusios sparčiai didėjančią skolų naštą.
„Jei nekils nerimo dėl neigiamo atmainos poveikio, Federalinis rezervas greičiausiai paspartins turto pirkimo mažinimą, tačiau dėl nežinomų neigiamų atmainos padarinių jis veikiausiai atidės bet kokį panašų sprendimą“, – sakė M. Levy.
Prekybininkai suskubo lažintis, kad Federalinis rezervas ir kiti centriniai bankai lėčiau kels palūkanų normas. Ateities sandoriai signalizuoja, kad pirmojo Federalinio rezervo normų kėlimo tikėtina sulaukti tik 2022 m. liepą, mėnesiu vėliau, nei buvo numatyta praėjusį trečiadienį, kai birželis turėjo būti pirmasis mėnuo su didesnėmis normomis.
Vis dėlto Atlantos federalinio rezervų banko prezidentas Raphaelis Bosticas penktadienį sumenkino naujosios atmainos riziką ir liko „labai atviras“ Federalinio rezervo turto pirkimo programos nutraukimo paspartinimui.
Europos centrinio banko vadovas Luisas de Guindosas taip pat teigė manantis, kad „poveikis ekonomikai bus mažesnis nei praėjusiais metais“.
Politikos formuotojai įrodė, kad prireikus sugeba pakeisti taktiką. Kad ir kaip būtų, pats omikron atmainos atsiradimas rodo, kaip pavojinga ką nors prognozuoti pandemijos eroje.
„Aišku viena – ekonominis neapibrėžtumas dabar dar didesnis, o ekonomistams reikia didelės nuolankumo dozės prognozuojant 2022 m. perspektyvas, – sakė R. Subbaramanas. – Dabar ši dozė dar padidėjo.“
