Šiuo finansiniu laikotarpiu, norint gauti išmokas už ekologinį ūkininkavimą, reikėdavo pateikti produkcijos realizavimo įrodymus. Pasak asociacijos pirmininko Adolfo Jasinevičiaus, uogų augintojai norėtų, kad įveisus naujus uogynus, pirmus dvejus metus išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo surinkto derliaus. Ministro teigimu, pereinamaisiais 2022 metais nenumatoma keisti esamos paramos sistemos, o štai naujuoju 2023-2027 metų laikotarpiu dėl šios situacijos gali būti iš naujo diskutuojama, rašoma pranešime.
Uogų augintojams, norintiems jaustis tvirčiau versle, labai rūpi ir inovacijų diegimas ūkiuose, ES investicinė parama. Šiam sektoriui taikomas 50 proc. paramos intensyvumas, tačiau jis gali būti padidintas iki 70 proc. „Jūsų sektoriuje labai svarbi kooperacija – būdami kooperatyvo nariais jūs gausite daugiau paramos. Jei nesikooperuosite – nebus ir didesnės paramos“, – sakė ministras.
Susitikime aptarta ir uogų augintojams ypač jautri tema – herbicidų naudojimas. Auginantieji produkciją pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus norėtų po derliaus nuėmimo naudoti herbicidus, tačiau taisyklės tą daryti antrojoje augalų vegetacijos pusėje draudžia. Žemės ūkio ministerija ruošiasi jas keisti – taisyklių pakeitimo projektas dabar nagrinėjamas Europos Komisijoje. Prie herbicidų naudojimo klausimo bus grįžta gavus jos išvadas.
Uogininkai kasdienėje veikloje susiduria su dar viena augalų apsaugos produktų naudojimo problema. Jie norėtų naudoti augalų apsaugos priemones, kurios registruotas tose pačiose klimato zonose esančiose ES valstybėse. Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius paaiškino, kad tai nėra laisvai pasirenkama – negalima augalų apsaugos produktų, pavyzdžiui, registruotų Lenkijoje, laisvai tiekti rinkai ir naudoti Lietuvoje. Jei augalų apsaugos produktas yra registruotas Lenkijoje, vis tiek turi būti teikiama paraiška registruoti jį ir Lietuvoje, tik tą galima daryti pagal supaprastintą abipusio pripažinimo procedūrą. Tokias paraiškas nagrinėja ir sprendimus priima Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
O štai užsieniečių – darbuotojų iš trečiųjų šalių – įdarbinimo sezoniniams žemės ūkio darbams problema jau išspręsta. Į kitų metų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą įtraukta ir kvalifikuoto vaismedžių bei vaiskrūmių ūkio darbininko profesija. Šiuos darbuotojus galima įdarbinti supaprastinta tvarka. Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo profesija yra įtraukta į minėtąjį sąrašą ir nėra išnaudota nustatyta kvota.
