Pasak „Volvo“, gaminant elektromobilius išmetama gerokai daugiau teršalų, nei gaminant automobilius su benzininiais varikliais. Kompanija paragino pasaulio lyderius ir energijos tiekėjus pastebimai didinti investicijas į ekologišką energiją, kad tokiu būdu būtų mažinamas anglies dioksido pėdsakas, kurį palieka elektromobilių gamyba.
Švedijos automobilių gamintojas teigė, kad per visą automobilio eksploatavimo laikotarpį, elektrinė automobilio versija galiausiai tampa ekologiškesne, nors tą pasiekti galima tik nuvažiavus nuo 48 200 iki 110 000 km. Kad įveiktų tokį atstumą, vidutiniam Jungtinės Karalystės vairuotojui prireikia 4-9 metų, rašo thisismoney.co.uk.
Mašina švaresnė, gamyba – ypač tarši
Šios „Volvo“ išvados sutapo su Glazge vykusia Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 26), į kurią susirinko pasaulio lyderiai. Kompanijos teiginiai yra naujo revoliucingo ir skaidraus požiūrio, kuriuo ima vadovautis prekės ženklas, dalis. „Volvo“ taip pat paskelbė naujausią visiškai elektrinio maždaug 68 tūkst. eurų vertės „C40 Recharge“ modelio „Būvio ciklo įvertinimo ataskaitą“.
„Volvo“ išvados rodo, kad gaminant elektromobilius išmetama beveik 70 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant automobilius su benzininiais varikliais. Taip yra daugiausia dėl anglies dioksido taršos intensyvumo, kuriuo pasižymi akumuliatorių ir plieno gamyba, taip pat dėl išaugusios aliuminio dalies elektromobiliuose.
Tačiau „Volvo“ aiškina, kad pats elektromobilis „C40 Recharge“ „eksploatavimo laikotarpiu“ palieka gerokai mažesnį anglies dioksido pėdsaką, lyginant su panašia, bet benzininiu varikliu varoma versija. Tačiau tai reiškia, kad prireikia ilgesnio eksploatavimo laikotarpio, kol kompensuojamas didesnis gamybos metu išskirtų teršalų kiekis.
Svarbu, kas kitame laido gale
Įkraunant ekologiška energija, pavyzdžiui, vėjo energija, naujo elektrinio visureigio būvio ciklo anglies dioksido pėdsakas sumažėja iki maždaug 27 tonų anglies dvideginio, lyginant su 59 tonomis, kurias išmeta „Volvo XC40“ visureigis, varomas vidaus degimo varikliu.
Tačiau kai vairuotojai „C40 Recharge“ įkrauna naudodami vidutinį energijos rūšių mišinį (kurio apie 60 proc. pagaminama iš iškastinio kuro), automobilio būvio ciklo anglies dioksido apimtis gali išaugti iki 50 tonų. Tokiu būdu nauda aplinkai, lyginat su įprastiniais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, pastebimai sumažėja.
„Volvo“ apskaičiavo, kad elektrinis „Volvo C40“ turi nuvažiuoti apie 110 000 km tam, jog bendras jo paliekamas anglies dioksido pėdsakas būtų mažesnis nei jo atitikmens su benzininiu varikliu, jeigu elektromobilį kraunant naudojamas energijos rūšių mišinys.
Skatina keisti gamybos principus
Remiantis naujausia Jungtinės Karalystės vairuotojų statistika, vidutinė metinė rida yra apie 11 900 km. Tai reiškia, kad gali prireikti devynerių eksploatavimo metų, kol elektromobilis taps ekologiškesnis už automobilį su vidaus degimo varikliu, aiškina „Volvo“.
Tačiau visgi didesnės emisijos, išmetamos elektromobilio gamybos metu, gali būti kompensuojamos ir nuvažiavus tik 48 200 km (po ketverių važinėjimo metų), jeigu yra kraunamas ekologiškesne vėjo energija.
Ekspertai ginčija ir kritikuoja Švedijos automobilių gamintojo skaičiavimus, tvirtindami, kad pakaktų vos 25 700 km – tik kiek daugiau nei dvejų eksploatavimo metų – kad elektrinis „Volvo C40“ emisijų atžvilgiu aplenktų savo atitikmenį su benzininiu varikliu, o tada jau šiuo požiūriu gerokai nuo jo atsiplėštų.
Automobilių gamintojui pateikti tokius drąsius pareiškimus, kurie tam tikra prasme kenkia ekologiškam jo naujojo (ir brangaus) automobilio įvaizdžiui, yra drąsu arba kvaila, priklausomai nuo to, kurioje diskusijų dėl elektromobilių pusėje esate.
„Volvo“ teigia, kad naujosios atviros kompanijos ataskaitos tikslas yra paskatinti sprendimų priėmėjus imtis patobulinimų, padėsiančių „Volvo“ ir kitiems elektromobiliams „atskleisti savo tikrąjį potencialą naudos klimatui atžvilgiu“.
„Volvo“ aiškina, kad jeigu tai bus padaryta, tada elektromobiliai, pagaminti ir kraunami naudojant švarią atsinaujinančią energiją, turės didžiulį potencialą sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.
Po dešimtmečio – vien tik elektriniai
Švedijos kompanija, dabar priklausanti Kinijos grupei „Geely“, jau užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų tapti visiškai elektrinių automobilių gamintoja.
Šio plano dalis yra artimiausiu metu pristatyti naują visiškai elektrinių automobilių grupę. „Volvo“ „elektrifikavimo“ planai yra vieni ambicingiausių šioje pramonės srityje.
„Volvo“ taip pat planuoja iki 2040-ųjų tapti nekenksminga klimato atžvilgiu kompanija – ji stengiasi savo veikloje nuosekliai mažinti anglies dioksido išmetimą.
„Volvo Cars“ vykdomasis direktorius Hakanas Samuelssonas pareiškė: „Mes priėmėme sąmoningą strateginį sprendimą tapti visiškai elektrinių automobilių gamintoju ir sektoriaus lyderiu, tačiau pereiti prie klimatui nekenksmingos veiklos vieni nepajėgsime. Mums reikia, kad viso pasaulio vyriausybės ir energetikos kompanijos daugiau investuotų į ekologiškos energijos pajėgumus ir su tuo susijusią krovimo infrastruktūrą, jog visiškai elektriniai automobiliai tikrai galėtų įgyvendinti savo pažadą dėl švaresnio ir ekologiškesnio mobilumo.“
„C40 Recharge“ būvio ciklo įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad aliuminio ir ličio jonų baterijų gamyba palieka palyginti didelį anglies dvideginio pėdsaką. Kiekvienas jų maždaug 30 proc. prisideda prie bendro anglies dioksido pėdsako, kurį palieka visos automobilio medžiagos ir komponentai.
„Volvo“ teigia, kad jau aktyviai imasi veiksmų, jog spręstų šių emisijų klausimą, įskaitant planuojamą bendradarbiavimą siekiant gaminti plieną nenaudojant iškastinio kuro, o su savo baterijų tiekėjais gaminti baterijas naudojant 100 proc. atsinaujinančią energiją.
Kompanija teigia siekianti nuo 2018-ųjų iki 2025-ųjų 40 proc. sumažinti vidutinio automobilio būvio ciklo anglies pėdsaką, įskaitant anglies dioksido emisijų savo tiekimo grandinėje sumažinimą 25 proc. iki 2025-ųjų.
Pačios kompanijos gamybos atžvilgiu siekiama, kad iki 2025-ųjų gamyba taptų nekenkianti klimatui.
Europoje esančiose kompanijos gamyklose naudojama 100 proc. ekologiška elektra, o Švedijoje esanti Torslandos gamykla jau yra neutrali klimato atžvilgiu. Kinijoje esančios Čengdu ir Dačingo gamyklos taip pat naudoja klimato atžvilgiu neutralią elektrą.
