Interpeliacijoje klausiama, kodėl visuomenei buvo meluojama apie pandemijos suvaldymo planą. Atsakymą ministras pateikia jau pirmosiomis tiesioginio eterio minutėmis: projektą rengė ne vienas ir jį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino.
„Pirmas žmogus, pas kurį nusinešiau šitą planą, buvo šalies prezidentas. Gruodžio mėnesį planas buvo apsvarstytas šviežiai sudarytoje nepriklausomų ekspertų taryboje prie Vyriausybės. Pirmais mėnesiais jis buvo kaip projektas patalpintas ir mūsų puslapyje, jį ten galima rasti. Nežinau, kiek dešimčių žmonių yra, kurie buvo įsijungę į to plano rengimą, dalyvavo skirtinguose jo etapuose: galima ir ekspertų tarybos žmones pašnekinti. Man tiesiog netgi keista – negi dabar organizuosiu informacinę kampaniją įrodinėti, kur tas planas, jeigu jau seniai projektas padėtas ir mes pagal jį dirbame“, – atsako ministras.
Ministras pasakoja, kad sulaukia aibės įvairiausių laiškų: vis tik dalis rašančiųjų, jo nuomone, yra dezinformacijos sklaidos mechanizme dalyvaujantys asmenys, niekaip neprisidedantys prie pandemijos valdymo – dėl kelių gautų laiškų pradėti tyrimai.
„Teko dalyvauti pokalbiuose su tyrėjais. Aš labai jų atsiprašinėjau, kad tie tyrimai vyksta, kažkaip pats negerai jaučiausi, bet jie padrąsino, kad pasielgiau teisingai. Tyrimai vyksta, detalių ar rezultatų dar nežinau, bet prevencinę prasmę matau. Poveikis yra: tiek mano vaikams, tiek asmeniškai man yra sumažėję visokių grasinimų. Kas nori kritikuoti, tai prašome – visąlaik yra galimybė rašyti, išsilieti ir kritikuoti, siūlyti, bet tiesiog reikia niekada neperžengti tam tikrų ribų“, – akcentuoja politikas.
Esminis lūžis įvyko, kai grasinimų objektu tapo ministro vaikai.
„Ribos jau seniai buvo peržengtos. Tiesiog dar labai laikiausi, kol nepalietė mano vaikų. Kai palietė vaikus, supratau, - stop, taškas, aš daugiau šito neleisiu ir savo šeimos šitaip neatiduosiu. Jau dabar vaikams jaučiu didžiulę skolą ir apskritai, kaip išvis galima vaikus liesti, tai yra taip žema. Tai jau buvo tokie tiesioginiai grasinimai, įvardinant ir priemones ir kitus dalykus, tad teko kreiptis“, – teigia ministras.
Pasak politiko, Lietuva turėtų lygiuotis į Šiaurės šalių praktiką ir auginti visuomenės atsakomybės jausmą per finansiškai brangias gydymo paslaugas.
„Šiaurės šalių sveikatos apsaugos sistemose jau nuo seno egzistuoja taisyklės: jeigu nedalyvavai prevencinėse programose, bet kokių kitų ligų, ir pakliuvai į ligoninę – tau bus visai kitokia sąskaita. Tuo tarpu (...) pas mus nėra aiškios koreliacijos tarp to, kiek aš prisidėjau prie sveikatos apsaugos ir kiek paslaugų man yra skiriama. Ten tautos jau įpratusios prisiimti didesnę atsakomybę ir žinojimą, kad jeigu nedalyvauji prevencinėse programose, gali tekti turėti visai kitokį santykį su savo asmeninėmis ar kitokiomis išlaidomis“, – pasakoja ministras.
