Kariai ir karinė technika į Krymą keliauja jau nuo praeitos savaitės, elektroniniame laiške teigia Londone veikiančios „Janes“ ekspertai.
Prieš tai į pietvakarinės Rusijos Voronežo regioną buvo pasiųsta tankų ir kitos sunkiosios technikos.
Tarp į Krymą pasiųstų pajėgų minima 34-oji motorizuotų šaulių brigada. Ją besilaipinančią į traukinį Stavropolio regione nufilmavo dar lapkričio 11 dieną. Taip pat į pusiasalį siunčiama ir 42-oji motorizuotų šaulių divizija, kurios T-72B3 tankai pastebėti traukiniu vykstantys į Krymą.
Rusijos gynybos ministerijos atstovai spaudai į žurnalistų skambučius po darbo valandų nereagavo. Kremlius, atsakydamas į užklausas dėl Rusijos pajėgų dislokavimo, nuolat kartoja, kad bet koks pajėgų judėjimas šalies viduje yra tik pačios šalies vidaus reikalas.
„Bloomberg“ jau skelbė, kad Jungtinės Valstijos su Europos sąjungininkėmis pasidalijo žvalgybos informacija, įskaitant žemėlapius, kuri rodo, kad yra telkiamos Rusijos karių ir artilerijos pajėgos ir ruošiamasi greitai, plataus masto invazijai į Ukrainą iš kelių vietų – tuo atveju, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, teigia šaltiniai, susipažinę su pokalbiais šia tema.
Per pastarąją savaitę toji žvalgybos informacija buvo perduota kai kurioms NATO narėms, paremiant JAV susirūpinimą dėl galimų V. Putino ketinimų ir vis įnirtingesnes diplomatines pastangas atgrasyti jį nuo bet kokios invazijos, Europos lyderiams tiesiogiai bendraujant su Rusijos prezidentu.
Diplomatai yra informuoti, kad V. Putinas, vėl masiškai telkdamas savo kariuomenę prie sienos, kitų metų pradžioje gali svarstyti invaziją į Ukrainą.
Informacijoje išdėstomas scenarijus, pagal kurį kariai įžengtų į Ukrainą iš Krymo ir per Baltarusiją, dislokuojant apie šimtą batalionų taktinių grupių – galimai apie 100 000 karių – operacijai, kurią šaltiniai apibūdino kaip operaciją nelygioje vietovėje ir šaltyje, apimančią plataus masto teritoriją ir parengtą galimai ilgai trunkančiai okupacijai.
Pasak dviejų šaltinių, maždaug pusė šių taktinių grupių jau dislokuotos ir kad bet kokia invazija būtų remiama iš oro. Šaltinių teigimu, Maskva taip pat pašaukė dešimtis tūkstančių rezervistų – tai beprecedentis mastas posovietiniu laikotarpiu. Anot jų, rezervistų vaidmuo bet kokiame konflikte būtų užtikrinti teritorijos apsaugą vėlesniame etape, taktiniams batalionams nutiesus kelią. Rusija nėra viešai paskelbusi apie kokį nors didesnio masto rezervistų šaukimą.
Pasak vieno iš šaltinių, Jungtinės Valstijos taip pat pasidalijo informacija apie dezinformacijos, nukreiptos prieš Kijevą, eksponentinį augimą ir apie tai, kad Maskva pasamdė agentų, kurie bando pasėti destabilizaciją Ukrainoje.
Ukraina: Rusija brangiai sumokės
Ketvirtadienį Kijevas perspėjo Rusiją, kad ši nemėgintų pulti Ukrainos, nes už tokį bandymą „brangiai sumokės“. Vakarai baiminasi, kad Maskva galimai rengia planus pasiųsti karius per sieną.
Vakarų šalys šį mėnesį išreiškė nerimą dėl pranešimų apie Rusijos karinį aktyvumą netoli Ukrainos, o JAV pareiškė, kad joms kelia „rimtą susirūpinimą“ atsinaujinęs kariuomenės telkimas pasienyje.
Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad sunku atspėti, ką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina daryti, tačiau Kijevas daro viską, kad atgrasytų Kremlių.
„Stengiamės jam paaiškinti, kad už naują puolimą prieš Ukrainą jis brangiai sumokės“, – sakė Ukrainos vyriausiasis diplomatas.
„Maskva turi aiškiai suprasti, kokių politinių, ekonominių ir žmogiškųjų nuostolių ji patirs pradėjusi dar vieną agresiją, – pridūrė A. Kuleba. – Todėl geriau to nedaryti“.
Trečiadienį JAV ambasada Ukrainoje paskelbė saugumo perspėjimą, kuriame informuoja JAV piliečius apie „neįprastą Rusijos karinį aktyvumą prie Ukrainos sienų ir okupuotame Kryme“.
Maskva atmeta vis gausėjančius Vakarų pareiškimus, kad Rusija galimai ruošiasi įsiveržti į Ukrainą.
V. Putinas trečiadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui pareiškė esąs susirūpinęs dėl Kijevo „provokacijų“, kuriomis esą siekiama kurstyti įtampą Rytų Ukrainoje.
Ukrainos kariuomenė kovoja su separatistais dviejuose su Rusija besiribojančiuose rytiniuose regionuose nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį. Konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną separatistams remti. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
