Jos skirtinguose regionuose vadinamos įvairiai, tačiau ši uoga turi daug antiaksodantų, medžiagų.
„Žmonės amelankius rinkdavo jau seniai, tačiau tada jie buvo smulkūs, rinkti sunku. Dabar išvestos naujos veislės, kurios brandina „piršto galo“ dydžio uogas ir jos vėl patrauklios auginti kaip pramoninė kultūra“, – kodėl ši kultūra sugrįžta pasakoja T. Gurskas ir sako, kad jis pats ilgai rinkosi kultūrą, kuria vertėtų užsiimti.
Jis nenorėjo savo ūkio kurti įveisdamas kurią nors iš pagrindinių lietuviškų uogų: braškes, avietes, ar šilauoges.
Tuo labiau, kad amelankis naudojamas apželdinant sodybas, nes tai dekoratyvus krūmas. T. Gurskas sako, kad viliasi, jog derlių galės ir eksportuoti.
„Ši kultūra, kuri nereikalauja didelių investicijų. Pavyzdžiui, nereikia keisti dirvožemio, tačiau reikia investuoti į apsaugą nuo paukščių ir laukinių žvėrių. Ji dera birželio pabaigoje, liepos pradžioje, kai karščiausi mėnesiai. Skiname nuo keturių ryto iki vienuoliktos. Paskui dar šiek tiek nuo 15 val. ir iš karto dedame į šaldytuvus, kad galėtume atvėsinti“, – dėlioja T. Gurskas ir įvardina pagrindinį privalumą derlius naudojamas ne tik desertui, bet ir gaminti pakankamai daug produktų.
Pačio T. Gursko asmeninė plantacija 3 ha, dar 4 ha augina kaimynas.
Kalbant apie plantacijos įveisimą, daigai pirkti m40, augaliukai buvo maždaug 10 cm dydžio. Tokio pat augimo sodinukus perka ir šilauogių augintojai, kurie nori sutaupyti ir susitaiko su tuo, kad derliaus teks palaukti.
Hektare pasodinta 2800 daigų, kiekvienas kainavo 0,9 euro. Po ketverių metų iš šio ploto jau skinama 300-400 kg prekinio derliaus, nors krūmai dar pilnai neužaugę. Pilnas derėjimas po 6 metų.
Kitos plantacijos išlaidos – 3500 eurų kainavo tvora, kurią įrengė savo rankomis ir 1200 eurų agroplėvelė.
Pirmąsias uogas pardavė po 8 eurus už kilogramą, sezonui įsibėgėjus kaina kiek krito.
Ką apie šią uogą rašo Wikipedija:
„Amelanchier ovalis – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas. Natūraliai auga pietų, vakarų Europoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose.
Tai daugiametis 1-4 m aukščio krūmas. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, dantytais kraštais. Žiedai balti, susitelkę į kekes po 6-12. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – melsvai juodos, sultingos, saldžios, ovališkos uogos, kurios sunoksta liepos mėnesį. Jos tinkamos valgymui, naudojamos kulinarijoje.
Lietuvoje paprastoji medlieva auginama soduose, skveruose, parkuose.
Augalo lapai, žievė, o ypač vaisiai turi vaistinių savybių. Uogų sultimis gydomi virškinimo sutrikimai, skalaujama ryklė peršalus, sergant dantų uždegima.“
Apie T. Gursko ūkį galite pažiūrėti šiame reportaže.
