Ant dėžučių, atkeliavusių iš JAV, hebrajų ir lietuvių kalbomis atspausdinti Vilniaus Gaono paveldo tyrinėjo rabino Jacobo Pfefferio sveikinimo žodžiai: "Nuoširdžiausi linkėjimai Lietuvos žydams šalyje, kurioje gyveno genijus Vilniaus Gaonas Elijahu".
Rusijos vyriausiojo rabino Berlo Lazarjo sveikinime ant dėžučių teigiama, kad jis rūpinasi, jog be macos neliktų nė vienas jo tautietis. Pesach šventė prasideda šventine vakariene - Sederiu. Planuojama, kad Vilniuje prie šventinio stalo susės apie 200 žmonių.
Religinės bendruomenės "Chabad Liubavič" Vilniuje vadovas, vienintelis šiuo metu Lietuvoje gyvenantis rabinas Sholomas Beras Krinsky'is sakė, kad "šalyje, kur po holokausto ir vėlesnės emigracijos į Izraelį, mažai liko kelių kartų gausių žydų šeimų, Pesach tenka švęsti ne prie šeimyninio, bet prie bendro stalo".
Vakarienės metu skaitoma sakmė apie Pesach - "Hagada" - pasakojanti, kaip pranašo Mozės vedini žydai paliko Egiptą, 40 metų klajojo po Sinajaus dykumą į Pažadėtąją žemę - Izraelį, Sinajaus kalne gavo dešimt Dievo įsakymų ir šventąją Torą - Senojo testamento penkiaknygę.
Šiuos įvykius, klajones, patirtus vargus simbolizuoja kukli vakarienė iš šešių patiekalų - svogūnų, salierų, krienų, karčiųjų žolių, trintų obuolių ir kiaušinių.