Ketvirtadienį lėktuvu namo parskraidinti beveik 400 migrantų, daugiausia tai Irako kurdai.
Irake, Kurdistano autonominio regiono sostinės Erbilio oro uoste – grįžtantys iš Baltarusijos. Apie 400 irakiečių, daugiausiai kurdų, taip ir nerado kelio į Europą. Dabar jie pasakoja, ką iš tiesų teko patirti Baltarusijoje.
„Būčiau pasilikęs iki mirties, bet mano šeimai grėsė pavojus. Jei per metus ar dvejus situacija Irake nepagerės, vėl išvyksiu. Jei nebus išeities, būsiu priverstas išvykti“, – kalbėjo vienas grįžęs migrantas.
„Jei atvirai, dabar labai liūdžiu. Kai išvykau į Baltarusiją džiaugiausi. Dabar visiems liūdna. Žmonės grįžo, nes neturėjo kito pasirinkimo. Visi tie jaunuoliai neturi darbo, bet grįžo. Ką galime padaryti, jei kelias uždarytas?“ – sakė kitas.
Daliai jų kelionė baigėsi Erbilio oro uoste, kiti keliavo iki Bagdado.
„Miške praleidau apie 10 dienų. Kol sunkiai susirgau. Jie stūmė mus lauk, vertė vėl eiti, įstūmė į Lietuvą. Buvau vienas ir grįžau atgal“, – pasakojo dar vienas migrantas.
Migrantai neslepia, kaip su jais elgėsi Baltarusijos pareigūnai.
„Tarp Lenkijos ir Baltarusijos labai kentėjom. Baltarusijos kariai pasako, kad nuveš į Lenkiją, bet nuveža į Lietuvą. Atima telefono kortelę, palieka miške ir liepia eiti. Gyvensi, ar mirsi – tavo problema. Atėmė mūsų vandenį ir išmetė mus miške. Tris dienas ten praleidome nežinodami, ar galime grįžti į miestą. Tikrai daug iškentėjom“, – apmaudą liejo Arsedas Mehdis.
Tuo metu Baltarusijoje, logistikos centro angare žmonės kraunasi savo telefonus, prausiasi jo prieigose lauke tiesiog iš butelių vandens ir ieško šiltesnio maisto. Čia glaudžiasi likę – apie 2 tūkstančiai migrantų.
Baltarusių pasieniečiai likvidavo palei tvorą buvusią jų laikiną stovyklą. Minskas praneša, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų. Tačiau pasiekti išsvajotąją Europos Sąjungą, dažniausiai konkrečiai Vokietiją, atrodo nepavyks.
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad nepriims Baltarusijos pasienyje su ES įstrigusių migrantų. Taip lankydamasis Varšuvoje sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Pranešimai, kad vyriausybė pasirengusi atsigabenti žmones į Vokietiją yra „melagingi pranešimai“, kuriais siekiama daryti „spaudimą“, sakė jis.
Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos atstovė Natalija Eismont prieš tai pareiškė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nori derėtis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ sukūrimo 2 000 Lenkijos pasienyje esančių migrantų. A. Merkel trečiadienį antrą kartą pabėgėlių krizę telefonu aptarė su A. Lukašenka.
Vokietija, anot H. Seehoferio, pasiruošusi prisidėti prie humanitarinės pagalbos pabėgėliams Baltarusijos pusėję. „Tačiau mes nepriimsime pabėgėlių ir nepasiduosime spaudimui“, – kalbėjo jis. Bet kokios humanitarinės paramos tikslas esą galiausiai yra, kad žmonės grįžtų į savo kilmės šalis.
Kaimyninei Lenkijai ministras pareiškė „solidarumą“ ir „padėką“. „Tai, ką Lenkija daro šioje krizėje, yra teisinga ir legitimu“, – teigė jis. Atitverdamas sienas, Lenkija esą paiso ne tik savo, bet ir ES interesų. Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis patvirtino, kad jo vyriausybė nekeis kurso. „Čia nebus kelio ciniškai nelegaliai migracijai“, – pažymėjo jis.
