„Belaruskalij“ nutraukimas būtų smūgis
V. Šileika redakcijai pasakojo, jog šiemet per pirmus dešimt mėnesių uosto kompanijos perkrovė 37,5 mln. tonų krovinių, kas yra 4,4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, o jei vertinsime tik spalio mėn. rezultatą, uosto krova buvo 16 proc. mažesnė nei 2020 m. spalį.
„Šiemet spalio mėn. perkrauta 3,9 mln. t krovinių, kai praėjusių metų spalį – 4,7 mln. t“, – lygino jis ir sakė, jog sumenkusi krovinių apyvarta rodo, kad Klaipėdos uostas šiandien išgyvena pakankamai sudėtingą laikotarpį.
„Tai – dėl nesibaigiančios pandemijos, geopolitinių iššūkių, brangstančių išteklių ir logistikos.
Net ir tokiu nelengvu metu uostą vis dar gelbsti diversifikuoti krovinių srautai. Itin sumenkus skystųjų krovinių krovai bei mažėjant birių krovinių apyvartai, atsvarą suteikia išaugusi generalinių krovinių krova“, – sakė jis bei pridūrė, jog neapibrėžta geopolitinė situacija, tarptautinės sankcijos, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo uosto kompanijų veiklą.
„Klaipėdos uoste jau dabar nebekraunami Baltarusijos naftos produktai bei azoto trąšos, apie 3 mln. t per metus.
Jei gruodį nutrūktų ir „Belaruskalij“ kalio trąšų krova, uostas netektų dar apie 10 mln. tonų krovinių per metus. Toks praradimas neabejotinai suduotų stiprų smūgį visam Klaipėdos uostui bei jame veikiančioms įmonėms“, – teigė jis.
Kaip aiškino, netekus tokio ženklaus krovinių kiekio uosto krovos kompanijoms reikėtų ne vienerių metų perorientuoti veiklą, nes prarastiems kroviniams alternatyvių krovinių šiuo metu nėra.
Dėl krovinių nuo gruodžio – neaišku
Kokia situacija dėl JAV įvestų sankcijų ir „Belaruskalij“, „Delfi“ teiravosi Susisiekimo ministerijos atstovų.
Buvo patikinta, kad kol kas kroviniai iš Baltarusijos gabenami įprastomis apimtimis pagal turimą sutartį.
„Tolimesnis sutartinių įsipareigojimų vykdymas priklausys nuo bendrovės „Belaruskalij“ galimybės atsiskaityti už paslaugas ir galimų sankcijų režimo pokyčių.
JAV paskelbtos sankcijos ne JAV bendrovėms nėra taikomos automatiškai. Jų veikimas nuo gruodžio 8 d. priklausys nuo finansų įstaigų sprendimų, ar aptarnauti „Belaruskalij“ atsiskaitymus su Lietuvos ar kitų šalių subjektais“, – teigė ministerija.
Kaip buvo aiškinama, šiuo metu jų žiniomis krovinių gabenimu ir krova užsiimančios Lietuvos įmonės, nuolat bendrauja su finansų įstaigomis dėl jų pozicijos ir stebi situaciją.
„Jeigu finansų įstaigos neaptarnaus atsiskaitymų, arba sankcijos Baltarusijai ar jų taikymas keisis, Lietuvos transporto sektoriaus įmonės nedelsiant įgyvendins reikalavimus dėl sankcijų Baltarusijai“, – sakė atstovai.
Susisiekimo ministerijos žiniomis, oficialaus atsisakymo vežti trąšas Lietuva Baltarusijai nėra pateikusi, kadangi tai koordinuojama visos Europos Sąjungos mastu.
„Ministerija kartu su Vyriausybe nuolat vertina išorinius veiksnius, susijusius su tarptautinėmis sankcijomis Baltarusijai, jų galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir visam transporto sektoriui, ieško galimų priemonių ir alternatyvų, kaip rizikas sumažinti“, – buvo aiškinama gautuose atsakymuose.
Klaipėdos uoste baltarusiškų trąšų srautas 2020 m. sudarė 11,1 mln. t. Didžiausią kiekį šio srauto Klaipėdos uoste perkrauna UAB „Birių krovinių terminalas“. Redakcija bandė susisiekti su įmone, tačiau nusiuntus klausimus į juos atsakymo nesulaukė.
Viso Klaipėdos uoste 2020 m. baltarusiškų krovinių kiekis sudarė 15,6 mln. t, tai sudaro trečdalį uosto krovos.
Gali atsiliepti ir neoficialios Kinijos sankcijos
Visgi pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento V. Šileikos, „Belaruskalij“ klausimas šiuo metu nėra vienintelė ten dirbančių įmonių problema.
Kalbėdamas apie sutrikusį pasaulinį konteinerių gabenimą jis aiškino, kad pasaulio ekonomikai atsigaunant po pandemijos, 2021 m. I pusmetį konteinerių gabenimas lyginant su tuo pačiu metu pernai, augo daugiau nei 10 proc., o III ketv. augimas sulėtėjo iki 2,5 proc., bet tai reiškia, kad laivyba ir šiandien dar nėra pilnai atsigavusi.
„Paklausa viršija pasiūlą, todėl laivybos kompanijos fiksuoja rekordinius pelnus. Didieji uostai dirba virš savo pajėgumų ribos, tačiau vis tiek nespėja.
Įvairių šaltinių duomenimis, konteinerio gabenimas iš Kinijos į Europą pabrango 5-7 kartus“, – sakė jis.
Tiesa, kaip teigė, globalūs konteinerių gabenimo sutrikimai Klaipėdos uosto krovos kompanijų reikšmingai nepaveikė, nors nukrypimų nuo tvarkaraščių pasitaiko.
„Konteinerių srautai išlieka stabilūs, panašūs kaip ir 2020 metais, tačiau nepasiekia rekordinių 2019 metų rezultatų. Išlieka neapibrėžtumai dėl sankcijų Baltarusijai poveikio ir Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu“, – teigė V. Šileika.
Anot jo, jei Kinija ir toliau taikytų neoficialias sankcijas Lietuvai, tai Klaipėdos uostui skaudžiai atsilieptų.
„Tada konteinerių krova Klaipėdos uoste sumažėtų apie 30–50 proc., nukentėtų ne tik uostas, bet visa logistikos grandinė – įmonės rinktųsi Lenkijos ir Latvijos uostus, tai didintų transportavimo kaštus, pabrangtų prekės“, – įspėjo jis.
Gelbėja kroviniai konteineriuose
Uosto direkcijos Infrastruktros direktorius Vidmantas Paukštė „Delfi“ pasakojo, jog bendrai pastaruoju metu didžiausias augimas žiūrint į Klaipėdos uosto statistiką, buvo fiksuotas generalinių krovinių segmente.
Kaip aiškino, tai yra kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai. Jų buvo krauta 8,6 procento arba beveik 947 tūkstančiais tonų daugiau nei praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais.
„Iš visų šiam segmentui priskiriamų krovinių, krovinių konteineriuose ir ro-ro krovinių krauta daugiausiai. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais krovinių konteineriuose krauta 5 procentais daugiau, o ro-ro krovinių net 16 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Viena iš priežasčių, kodėl krovinių konteineriuose krovos rezultatai kyla, yra ta, kad pasaulinė laivybos milžinė „Mediterranean Shipping Company“ liepos viduryje atnaujino konteinerių paskirstymo veiklą Klaipėdos uoste“, – sakė V. Paukštė.
Skystųjų krovinių segmente, kuris apima naftos produktus, augalinius riebalus ir aliejus, suskystintas gamtines dujas ir kitus krovinius, per devynis šių metų mėnesius buvo krauta 22 procentais mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Tai būtų galima sieti su baltarusiškais naftos produktais, kurių netekome šių metų pradžioje“, – sakė direktorius.
