Tvarumo ekspertė pateikia tris priežastis, kodėl tvarumą verta paversti įmonės strategijos ašimi.
Tvarumas tampa vienu svarbiausių faktorių investuojant
Valstybėms įsipareigojant iki 2050 m. transformuoti savo ekonomikas taip, kad veiklos taptų neutraliomis klimatui, tvarumo aspektai tampa vis aktualesni ir investuotojams.
Pavyzdžiui, JAV finansinių paslaugų įmonės „Morningstar“ duomenimis, per pirmus devynis 2020 m. mėnesius į klimato kaitai palankius fondus pateko beveik 28 proc. iš visų tvarių fondų įplaukų, sudarančių 134 mlrd. eurų, kai ankstesniais metais ši dalis siekė tik 15 proc.
Anot S. Ahonen, tvarumo įtaką investavimui sustiprins ir griežtėjantis reguliavimas, pavyzdžiui, kitais metais įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) taksonomija – bendra klasifikavimo sistema, kuria bus skatinamos privačiosios investicijos į tvarų augimą. Ši sistema leis įmonėms ir investuotojams ES atpažinti, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma darnia aplinkosaugos atžvilgiu.
„Tai reiškia, kad, norėdamos gauti finansavimą, ES veikiančios įmonės turės pateikti išsamią informaciją, įrodančią jų faktinį poveikį aplinkai ir darnios veiklos rezultatus. Šis reguliavimas turėtų įnešti ir daugiau skaidrumo, aiškumo vartotojams, sumažinti vadinamojo žaliojo smegenų plovimo atvejų kiekį“, – sako S. Ahonen.
Į tvarumo kriterijus vis dažniau atsižvelgia vartotojai
Pirmenybę įmonėms, kurios įdiegė aspektus, kovojančius su klimato kaita, į savo strategijas, vis dažniau teikia ir vartotojai, besirinkdami prekes, paslaugas ar net darbdavius.
Pavyzdžiui, 2019 m. Porter ir Novelli tyrimas apie Z kartos požiūrį į kompanijų socialinę atsakomybę atskleidė, kad net 83 proc. respondentų tvarumą laiko vienu iš esminių principų, renkantis darbo vietą.
„Žmonės ateityje vis dažniau rinksis gaminius, atsižvelgdami į produkto gyvavimo ciklo metu išmestų teršalų kiekį. Nuolat jaučiame mūsų klientų lūkesčius tvariai veiklai, o tai mus motyvuoja imtis lyderystės, ieškant sprendimų veiklai be kainos gamtai“, – teigia „Neste“ tvarumo viceprezidentė Salla Ahonen.
Šiuo metu įmonė siekia iki 2030-ųjų padėti klientams kasmet 20 mln. tonų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o iki 2035-ųjų, greičiau nei to reikalauja ES, pasiekti neutralią gamybą anglies dvideginio atžvilgiu. Taip pat „Neste“, didindama atsinaujinančių ir žiedinių sprendimų dalį bei bendradarbiaudama su tiekėjais ir partneriais, sieks, kad emisijos būtų sumažintos visoje vertės grandinėje.
Griežtesnis reguliavimas
Nuoseklus tvarumo integravimas į įmonės veiklą leis verslams lengviau prisitaikyti prie griežtėjančio aplinkosaugos reguliavimo.
„ES imasi įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Neseniai Glazge vykusios JT klimato kaitos konferencijos metu daugiau nei 100 šalių prisijungė prie ES ir JAV susitarimo, kuriuo siekiama iki 2030 m. 30 proc. sumažinti metano emisijas, palyginus su 2020 m. lygiu. Ateityje emisijas mažinančių įsipareigojimų visame pasaulyje tik daugės. Todėl norėdamos išlikti konkurencingos ir išvengti nuostolių, kompanijos jau dabar turėtų imtis atitinkamų veiksmų“, – sako S. Ahonen.
Anot jos, pasaulis sparčiai keičiasi, o artimiausias dešimtmetis planetos ateičiai bus lemiamas.
Vis dėlto, S. Ahonen teigimu, įveikti klimato kaitos iššūkius įmanoma tik didinant tvarumo partnerysčių skaičių: „Pokyčiams reikalingi į ateitį žiūrintys partneriai. Organizacijos ir įmonės, kurios įtraukia tvarumą į savo ilgalaikes strategijas ir tikslus, bus atsparesnės ir sugebės sukurti ilgalaikį poveikį.“
Suomių bendrovė „Neste“ ne vienerius metus iš eilės atsiduria tarp „Corporate Knights“ sudaromo tvariausių pasaulio įmonių reitingo „Global 100“ lyderių, o šiemet antrąkart vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje.
