"Tas pats nutinka ir su vaikais. Jiems labai reikalingas, tiesiog gyvybiškai svarbus jūsų dėmesys", - sako psichologė Inga Gorbunova.
Kiekvienam vaikui be galo svarbu, kad į jį kokiu nors būdu reaguotų: jei nereaguoja pozityviai, vadinasi, tiek to – tegu reaguoja negatyviai. Ir štai į darbą jau paleista isterija, agresija, nepaklusnumas.
Atminkite: vaikai niekada nesileis būti ignoruojami!!!
Vaikas, kuris nesulaukia dėmesio iš reikšmingų suaugusiųjų, sieks pritraukti dėmesį bet kokiu būdu, dažnai visiškai nepageidautinu – dėl nežinojimo ir nepatyrimo.
Būdamas bendraamžių grupėje, vaikas stengsis, kad jo balsas būtų stipresnis, kad į jį žiūrėtų daugiau akių nei į kitus vaikus. Vaikas darželyje, mokykloje elgsis demonstratyviai, iššaukiančiai.
Jei nerodome vaikui dėmesio, ateityje gauname suaugusį žmogų, kuris nesugeba suprasti, kas vyksta su kitu žmogumi, užjausti. Jis susikoncentruos į save.
Tačiau, pripažinkime, be empatijos, be noro suprasti kitą žmogų, nebus įmanoma užmegzti kontaktų su kitais, nesigaus sukurti realiai artimų santykių.
Dėmesio stoka vaikui suformuoja aukos būseną, neigiamą požiūrį į save, į savo ateitį, pyktį dėl to, kad jį nepakankamai mylėjo, pojūtį, kad jis niekam nereikalingas.
