Klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu, antradienį su pasienio savivaldybių merais aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot VRM, vieni svarbiausių klausimų – ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas, operatyvus gyventojų informavimas.
Ministerija teigia, kad pasienio savivaldybių merai pritarė nepaprastosios padėties įvedimui ir visi vieningai pabrėžė, kad supranta situacijos sudėtingumą. Susitikime sutarta palaikyti nuolatinį ryšį ir bendradarbiauti sprendžiant dėl nepaprastosios padėties gyventojams kylančius klausimus.
„Pirmą kartą šalies istorijoje įvedama nepaprastoji padėtis, tad tai nauja situacija mums visiems, todėl reikalingos visų mūsų pastangos ir susitelkimas, kad kuo sklandžiau išgyventume šį laikotarpį. Pagrindinis tikslas nėra suvaržyti žmonių judėjimą, tačiau suvaldyti neteisėtų migrantų srautus. Vidaus reikalų ministerijos ir kariuomenės pajėgos yra sutelktos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jos yra mobilios, gali būti dislokuojamos pagal poreikį, taip pat yra sutelkta reikalinga technika“, – teigė ministrė.
Nepaprastąją padėtį siūloma įvesti vienam mėnesiui ir ji apimtų pasienio ruožą bei penkis kilometrus į valstybės gilumą nuo jo.
Jeigu Seimas pritars, nepaprastoji padėtis būtų įvesta nuo vidurnakčio. Nepaprastosios padėties įvedimas leis iš esmės uždaryti valstybės sieną, migrantų apgyvendinimo vietose bus apribojamos ryšio priemonės, taip pat draudžiami susibūrimai.
Patekimas į kitą nepaprastosios situacijos zoną penki km nuo pasienio – neribojamas, tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai, siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą.
VRM tikina, kad gyventojai neturėtų patirti didelių nepatogumų – visiems, kurie gyvena pasienio zonoje, leidimų nereikės. Vis dėlto, gyventojams patartina turėti asmens dokument