Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ties Kuznicos-Brūzgų sienos perėjos šiomis dienomis primena pasirengimą senoviniam mūšiui prie Romos imperijos sienų tais laikais, kai romėnai saugodavo sienas nuo barbarų invazijų: iš vienos pjaunančia viela sustiprina tvoros pusės įsikūrę lenkų pareigūnai, pasieniečiai ir kariai su technika, iš kitos – stovyklavietę su laužais ir palapinėmis įsirengę tūkstančiai migrantų. Po nepavykusio pirmadienio šturmo, kai migrantų minia bandė pralaužti fizinį barjerą ir buvo atstumta ašarinėmis dujomis tvyro įtempta laukimo atmosfera.
Lenkija stiprina savo pajėgas šiame ruože – atvyko papildomai karių ir vidaus reikalų sistemos dalinių, atgabenta vandens patranka, o link pasienio migrantus atviję baltarusių pasieniečiai bei kariai akylai stebi situaciją, neišleidžia migrantų atgal, juos baugindami šūviais.
Tačiau abiejų šalių pareiškimai rodo, kad artimiausiu metu jokio nusiraminimo laukti neverta – ciniškai dėl susidariusios padėties Varšuvą kaltinantis Baltarusijos valdantysis režimas, kuris ir sukėlė migrantų krizę, siunčia signalus, kad galima tikėtis tik paaštrėjimo. Bet ryžtingai nusiteikę ir kol kas tik žodinio sąjungininkų iš ES ir NATO užtarimo sulaukę lenkai neketina nusileisti – kaip ir Lietuva, Lenkija rengiasi galimoms provokacijoms, kurių galima tikėtis pasienyje.
Remiasi savo jėgomis
„Nuotaikos įtemptos, nes situacija nėra įprastinė, tokios net nėra buvę, kad būtų koncentruota hibridinė ataka prieš ES ar NATO valstybę. Pirminė užduotis – saugoti valstybės ir, ką pabrėžia Lenkijos politikai, rytinę ES bei NATO sieną“, – teigė Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas.
Jo teigimu, kitaip nei Lietuvoje, Lenkijoje nuo migrantų krizės pradžios valdantieji linkę labiau bandyti susitvarkyti patys.
„Viena vertus tikimasi solidarumo iš ES ir NATO, norima sukurti supratimo lauką, kita vertus, Lenkija remiasi savo jėgomis, sutraukė savo pajėgas – vien kariuomenės yra apie 12 tūkst. ir neprašo papildomos paramos iš ES. Niekas neįsivaizduoja situacijos, kad siena bus pralaužta“, – pažymėjo E. Borisovas.
Tiesa, pati parama iš sąjungininkų kol kas apsiriboja tik žodine: gilūs susirūpinimai iš Briuselio, faktinės padėties konstatavimai, Lukašenkos režimo pasmerkimai, raginimai liautis ir abstraktūs pažadai, kad galima svarstyti naujas sankcijas yra viskas, ką kol kas pavyko pasiekti.
„Daryti kažką proaktyviai Baltarusijos atžvilgiu Europoje nėra instrumentų. Didesnė pagalba – moralinė, institucinis, techninis, žinių pasidalijimas, papildomų žmonių ir įrangos atsiuntimas yra maksimumas, ką gali padaryti Europa. Aišku, galima kalbėti apie papildomas sankcijas, bet tai yra įprastas kelias, kuris nenustebins niekuo nei Lukašenkos, nei Rusijos ir radikaliai situacijos pasienyje nepakeis“, – teigė VU TSPMI docentas Laurynas Jonavičius.
Lemtingas Rusijos vaidmuo
Jo manymu, migrantų krizės paūmėjimas šiuo metu sukeltas neatsitiktinai, mat A. Lukašenka gali tikėtis 2016-ųjų krizės pasikartojimo, kai dėl migrantų krizės Europa nusileido Recepui Tayipui Erdoganui, pažadėjusi jam politines nuolaidas ir finansinę paramą, kad tik neužtvindytų Europos pabėgėliais.
„Lukašenka mato galimybę pabandyti – gal ir nepavyktų, bet o kodėl nepabandyti? Lukašenka kurdamas krizę tikisi, kad su juo bus pradėta kalbėti, o tai reiškia bent dalinį jo režimo legitimizavimą.
Kitas dalykas yra neplanuoti veiksniai iš Lukašenkos pusės, nes pabėgėliai ėmė kauptis pačioje Baltarusijoje. Socialiniuose tinkluose jau sklinda informacija apie tūkstantinę minią. Ir jei pabėgėliai neišstumiami iš Baltarusijos, jie jos viduje pradeda kelti įtampas, tampa iššūkiu pačiam Lukašenkai“, – teigė L. Jonavičius.
Jis neatmetė, jog šiame žaidime netiesiogiai dalyvauja ir Rusija, kuriai naudingas situacijos eskalavimas su Vakarais.
„Rusija gali pasirodyti, kaip problemos sprendėjas, kaip žaidėjas, nuo kurio priklauso saugumas, stabilumas ir per tai gauti papildomų nuolaidų ar derybinių svertų kalbant kitais klausimais“, – įspėjo L. Jonavičius. Išties, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau tvirtai parėmė A. Lukašenką, tačiau atsargiai užsiminė ir apie galimybę taikiai spręsti susidariusią situaciją – lyg tyčia S. Lavrovas antradienį susitinka su Baltarusijos režimo diplomatijos atstovu Maskvoje.
Rusijos vaidmenį pažymėjo ir E. Borisovas – Lenkija, anot jo, tai puikiai supranta ir pažymi pokalbiuose su partneriais Vakaruose, kad Lukašenką palaiko būtent Maskva ir tik todėl Baltarusija taip gali elgtis.
Eskalacija jau neišvengiama?
Tačiau Lenkijos vaidmuo, anot ambasadoriaus, yra pirmiausiai pasirūpinti supratimu pačioje ES, kad tai yra masinė hibridinė ataka prieš visą Bendriją. Beje, tokią pat poziciją, kad tai bendra ES problema, nuolat išsako ir Lietuva – ir neatsitiktinai.
„Fronto linijoje gali atsidurti ir Lietuva, tokio scenarijaus negalima atmesti, nes tie migrantai gali būti nukreipti į bet kurį kitą pasienio ruožą“, – įspėjo E. Borisovas. Lietuva tam jau ruošiasi telkdama papildomas pajėgas pasienyje bei nepaprastosios padėties įvedimu, kam pritarė vyriausybė ir prezidentas.
Kita vertus, Lenkija pastaruoju metu ES koridoriuose, švelniai sakant, ne pati mėgstamiausia valstybė ir dėl teisės viršenybės, ir dėl kitų klausimų, tad naujausia krizė, anot L. Jonavičiaus, gali tapti proga bent jau laikinai sumažinti įtampą, suartinti Lenkiją su Vakarais.
Tai esą paradoksalu, mat A. Lukašenka naudojasi šia migrantų krize, mėgindama įvaryti pleištą tarp Varšuvos ir Briuselio, tačiau į vakarus nuo Lenkijos, pavyzdžiui, Vokietijoje niekas nenori sulaukti papildomų migrantų, kurių tikslas būtent ir yra Vokietija bei kitos Vakarų Europos šalys. Tačiau nuo to lenkams nėra lengviau.
„Nematau veiksnių, kurie leistų kalbėti apie situacijos nusiraminimą, artėja žiema, pabėgėlių skaičius Baltarusijoje didėja, savo tikslų režimas nepasiekė, desperacija tiek iš režimo, tiek iš pabėgėlių pusės augs, o tai reiškia, kad įtampos ir eskalacijos bus daugiau“, – įspėjo L. Jonavičius.
Ką reikštų tokios provokacijos Baltarusija jau įspėjo ir pranešė apie papildomų dalinių mobilizavimą pasienyje, esą reaguojant į karinių pajėgų stiprinimą Lenkijoje.
