Apsispręsti dėl šio pasiūlymo turės Seimas.
Truktų mėnesį
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame dokumente siūloma įvesti nepaprastąją padėtį nuo trečiadienio, nuo 2021 m. lapkričio 10 dienos 00 valandų 00 minučių, ji truktų vieną mėnesį.
Nepaprastoji padėtis būtų skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo.
Taip pat, užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) ir 200 metrų aplink juos.
Institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, kuri imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti, yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Apribojimai
Nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis:
1) neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasi šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
2) neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
3) asmenims ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą.
4) asmenims ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Taikomos priemonės
Nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai;
2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas.
3) transporto priemonių neturinčių leidimo judėjimo uždraudimas teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;
4) draudimas atvykti į teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, pasienio ruožą. (...) Draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;
5) susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis;
6) transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;
7) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiui, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms.
Nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės pasitelkimas derinamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Įveda pirmą kartą
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad nepaprastosios padėties įvedimo praktikos Lietuva neturi. Tad pastebėta, kad yra tam tikrų neatitikimų įstatymuose.
„Kadangi nepaprastosios padėties įvedimo praktikos mes neturime, ir patys matome pačių įvairiausių teisės aktų užprogramuotus prieštaravimus, norėčiau įvesti dar tokį patikslinimą. Nes, kaip minėjau, pirmame straipsnyje, paskutinėje dalyje, yra parašyta, kad institucija, atsakinga už krizės suvaldymą yra VRM.
Tačiau ketvirtame straipsnyje yra numatyta, kad kariuomenė pasitelkiama, ir kariuomenės pasitelkimas derinamas pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo, karo tarnybos įstatymo numatytą tvarką. Reikalas tame, kad to įstatymo formuluotėje yra įrašytas faktiškai toks sakinys, kuris eliminuoja (deja, bet tik dabar matau) Lietuvos kariuomenės štabą, kuris atsakingas už visą koordinavimą, (…) kai įtraukiami kariai“, – aiškino A. Anušauskas.
Ministras siūlė, kad karių pasitelkimas būtų suderintas su Krašto apsaugos ministerija.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ateityje bus pakoreguoti įstatymai, tačiau praktiniame darbe dėl to problemų nekils.
Pats klausimo svarstymas yra neįprasta procedūra.
„Čia – toks nebuvęs atvejis. Tai būtų du punktai: pirmas punktas yra pritarti projektui, kas yra formuluojama kaip Seimo nutarimo projektas, bet, kadangi tai nėra toks Seimo nutarimo projektas, kurį paprastai kas nors iš Vyriausybės pateikia tiesiog kaip bet kokį kitą teisės aktą plenariniame posėdyje, tai mes tiesiog kreipiamės į Seimo pirmininkę su prašymu, kad ji pateiktų projektą kaip įmanoma skubiau, ir tuomet numatyti, kad aš, esant reikalui, galėčiau šitą projektą pristatyti, ir taip pat, esant reikalui, galėčiau atsakyti į klausimus, ir ministrai, kurie yra su ta tema susiję, panašiai, kaip būna svarstant Seimo sesijos darbų programą“, – aiškino I. Šimonytė.
Pasiūlė dėl situacijos Lenkijoje
Pirmadienį Baltarusijoje prie Lenkijos pasienio susitelkus didelei migrantų grupei Lietuvoje esančiose migrantų stovyklose buvo kilusių neramumų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas teigė neatmetantis, kad migrantų veiksmai Lietuvoje ir Baltarusijos–Lenkijos pasienyje gali būti koordinuojami.
Dėl situacijos Lenkijos pasienyje su Baltarusija pirmadienį Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienio vakarą interviu LRT sakė, kad konkretus Vyriausybės siūlymas turėtų paaiškėti antradienį. Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
„Nepaprastąją padėtį sesijos metu gali įvesti Seimas, Vyriausybė ruošia pasiūlymą, kaip gali atrodyti Seimo sprendimas, visų pirma kalbame apie pasienio ruožą. Ar reikalinga platesnė teritorija, diskusijos tebevyksta, bet aš tikiuosi, kad pasiūlymus Vyriausybės, kuriuos techniškai pagal statutą turėtų pateikti Seimo pirmininkė, bus galima komentuoti rytoj ryte“, – tiesioginiame interviu sakė premjerė.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Vidaus reikalų ministerija paaštrėjus situacijai siūlo pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį.
