Plonapadės picos, žinoma, Italijoje (ypač žemyninės Italijos pietuose ir Sicilijoje) yra fantastiškos, Amerikoje tokių tenka rasti vos saujelėje picerijų, tačiau man prie širdies ir garsūs amerikietiški picos tinklai ir jų brutalios versijos, ypač su sūrio kraštu ir su itališkos dešros kukuliukais.
Bet štai apie bagelius ir dešrainius čia mažai kas girdėjo, o burgeris italams yra priešiškas - ne ta prasme, kad jie jo nenori gaminti, o jiems kažkas nesigauna. Žinoma, daug ko gali gauti, tačiau, kad ir kaip pasuksi, svetimų šalių maistas Italijoje nelimpa.
Juolab gera proga man išsitraukti iš apžvalgų skrynelės visai naują (vis dar) amerikietišką vietą Vilniuje, Dominikonų gatvėje, kuri yra pačioje Senamiesčio širdyje ir yra greta mano mokyklos, kuris vis dar pavadinta Lietuvą išdavusios poetės-kolaborantės Salomėjos Nėries vardu - iškart, kai tik naujuose rinkimuose nugalės mūsų valdžia, mes pakeisime tos mokyklos pavadinimą, ji vadinsis prezidento Ronaldo Reagano vardu, o toje vietoje, kur stovėjo Cvirka, įrengsime paminklą NATO. Ir jau paskui anglų kalba taps antrąja valstybine Lietuvos Respublikos kalba, o JAV doleris bus mūsų nacionalinė valiuta, ir bus išleistos atmintinės 25 centų monetos (kvoteriai) su Lietuvos simbolika, panašiai, kaip Amerikoje šiandien yra tos monetos su kiekvienos valstijos simbolika, nuo Aliaskos iki Nebraskos.
Beigelinė ir dešraininė vadinasi Queens Deli ir yra visiškai mažytė vieta, vos kelios kėdės prie baro ir sėdėjimas lauke, kuris bus tik ištvermingiems, kai jus ten toje jūsų Lietuvoje užpuls baisūs rudeniški ir žiemiški orai (mes tai bambas išvertę čia Palerme ant paplūdimio, gaudom saulės spindulius - tik primenu, jei būtumėt pamiršę).
Gražiai angliškai dešraininė pavadinta, be abejo, ne pagal karalienę, o pagal vieną didžiausių Niujorko rajonų, Queens - sakiau juk, kad restoranėlis šlovina Ameriką. Be abejo, jei jums nepatinka, kad vadinu restoranu šį nedidelį prekystalį su amerikietiškos autentiškos įrangos prigrūsta virtuve, tai yra jūsų problema, o ne mano. Praėjo ketvirtis amžiaus, o Vilniuje vis dar yra besipiktinančių, kad McDonald’s vadinama restoranu. Aš manau, kad todėl reikia greito maisto užeigas kuo dažniau restoranais vadinti, nes kaip tu kitaip tuos marinuotus sovietikus perauklėsi.
Aš neapsimesiu, kad ten yra aukštoji gastronomija. Aš neapsimesiu, kad ten yra didelis meniu (valgiaraštį galite pamatyti nuotraukoje). Ir ne, nebandysiu apsimesti, kad ten pateikiami beigeliai yra tai, nuo ko aš alpstu Amerikoje: ne tokie jie, kaip Einstein Bros. Bagels arba Noah’s Bagels, kur (beje) visada užsisakau pusrytinį prėtcelio tešlos beigelį su dviem kiaušiniais ir kalakutienos dešrelienos papločiu, taip pat sūriu, ir geriu fantastišką riešutų skonio kavą (riešutų skonis grynai sintetinis, bet nuo to nė kiek ne blogesnis). Nors Vilniaus Queens Deli su kiaušiniu man tikrai patiko. Ne varganai prikrautas ir tas beigelis su jautiena - nors patys riestainiai tikrai galėtų būti ir labiau autentiški, plikytos tešlos (arba, jeigu norime prėtcelio tąsumo, plikytos tešlos su sodos priedu), bet kur tu Vilniuje tokių gausi, nebent išsikepsi pats, o čia tikrai mažas restoranėlis, na, tiesiog nesitikiu, kad jie ims kepti patys nei iš šio, nei iš to.
Tačiau beigeliai čia tikrai skanesni, negu vienoje neva autentiškoje žydiškoje kepykloje Vilniuje, kurioje viskas lyg ir gerai, bet, deja, patys riestainiai ne to standarto, prie kurio pripratau, gyvendamas Londone, kur žydiškos kepyklos yra kosminės kokybės.
Dešrainių bandelė čia labai bazinė, o dešrelė - puiki; bet, reikia pripažinti, kad labai bazinės bandelės atrodo autentiškai, ir tokios pat labai dažnai sutinkamos Niujorke. Nebūtinai bandelė turi būti brangi - kartais pigume yra visa autentika. Pavyzdžiui, vienas garsiausių lėtai rūkytos jautienos krūtininės (brisketo) restoranų Teksase, veikiantis tik kartą per savaitę, sekmadieniais (rūkyti pradeda šeštadienį iš vakaro, o valgo visi sekmadienį, parėję iš bažnyčios), kur važiuoja mėsos maniakai iš visos Amerikos ir dar iš toliau, pabrėžia, kad prie jų labai, labai brangios jautienos reikia imti pačią pigiausią baltą forminę duoną, “tokią, kokios niekas jau nebeperka” (ir jie taip kalbėjo prieš dvidešimt metų). Todėl viskas vietoje čia su tais dešrainiais.
Svarbiausia, kas man patiko apie šį mažytį restoraną, yra Amerikos pojūtis. Jis ne tik iš nuotraukų ir ne tik iš virtuvinės įrangos, bet ir paties jausmo, kad galima Vilniuje tokius dalykus daryti (kol, aišku, neatėjo kokia nors veterinarijos tarnyba ir neliepė pakeisti pavadinimo, nes gal koks vartotojas ateis, tikėdamasis pamatyti karalienę, pjaustančią kumpį, ir bus suklaidintas). Žinoma, gal ir būtų gerai kokių nors dietinių kolų be cukraus (ten tik brangios hipsterinės kolos ir limonadai, deja, su dideliu cukraus kiekiu, pagyvenusiam žmogui, tokiam, kaip aš, šie dalykai svarbu), bet negali norėti, kad viskas grynai būtų pagal mano skonį. “Lėtai gaminamas greitas maistas”, pasakyta ant lango. Aš nieko prieš. Gal man labiau patiktų greitai gaminamas lėtas maistas, bet čia detalės. Viskas ten buvo laiku ir manęs negaišino.
Dviese sumokėjome 22,50 EUR. Kaip du kavos puodukai Niujorke, garbės žodis.
Man patiko ši vieta ir aš jai linkiu sėkmės. Keturios žąsys iš penkių.
Queens Deli, Dominikonų g. 14, Vilnius. Tel. +370 606 09709.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio - nuo vidurdienio iki 21:00. Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio - nuo vidurdienio iki 02:00. Sekmadieniais nuo vidurdienio iki 22:00.
