Naujakalbė – nemarus totalitarizmo simbolis. Nuo kitų kalbos keitimo pastangų, tarkime, naujažodžių kūrimo ar taisyklingumo reikalavimo ji skiriasi tuo, kad kalbos faktus į tinkamus ir netinkamus skirsto remdamasi ne kalbos sistema, tradicijomis ar komunikaciniais poreikiais, bet ideologiniais sumetimais.
Ideologinių tikslų neslepia ir pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje naujakalbės projektas – Vilniaus universiteto „Lyčiai jautrios kalbos gairės“. Jose teigiama, kad kai kurie lietuvių kalbos reiškiniai esą „ideologiniai“. Mintis nėra nauja, prisiminkime sovietinius laikus, kai ideologine kalbos kontrole užsiėmė Glavlitas (dabar vadintųsi „Politkorektiškos kalbos ministerija“), tikrindavęs kiekvieną į viešumą patenkantį žodį.
Glavlito cenzoriai, pavyzdžiui, neleisdavo vartoti žodžio Lietuva, jį reikėdavo keisti į Tarybų Lietuva, buržuazinė Lietuva, feodalinė Lietuva. Sovietinės naujakalbės tikslas – ištrinti iš vartosenos ir mąstymo Lietuvos kaip vientisos, tęstinės valstybės sąvoką. Tokie patys ir „lyčiai jautrios“ kalbos tikslai: keisti ne gyvenimą, bet žodžius, kad šie įsispaustų sąmonėje ir neva keistų tikrovę.
Vilniaus universiteto kalbos ideologų taikinys yra gramatinė giminės neutralizacija. Aiškinu. Kai lietuvių kalboje reikia įvardyti abiejų giminių asmenis, pasirenkama vyriškoji gramatinė forma. Tarkime, jeigu auditorijoje matome vien tik studentes, į jas kreipsimės „studentės“. Jeigu čia sėdi vien tik vaikinai, sakysime „studentai“. O jeigu ir studentės, ir studentai, vartojame vyrišką gramatinės giminės formą „studentai“. Tai yra vadinamoji giminės neutralizacija.
Atvejų, kai gramatinė ir semantinė giminės forma nesutampa (vyriškos giminės asmenis reiškiame daiktavardžiais su moteriškomis galūnėmis), yra daug, pavyzdžiui, Smetona, Lapė, Krėvė, Gaulia, dėdė, dailidė. Daugiau apie tai rasite čia. „Gairių“ autoriai mano, kad šis kalbos reiškinys yra „automatizuota konvencija“ ir siekia jį pakeisti naujakalbės konstrukcijomis.
Labas, plokščios Žemės gyventojai! Kaip lengva kišti savo ideologiją, kai mokslo argumentai netrukdo. Tai nieko naujo, ta pati nudilusi sovietinė plokštelė, skambėjusi genetikos mokslo pjudymo laikais ir tada, kai, vadovaujant juodžiausios atminties prorektoriui Broniui Sudavičiui, ideologiniais pagrindais buvo persekiojami Vilniaus universiteto lituanistai. Ratas apsisuko.
Juoką pro ašaras kelia „Gairių“ nusišnekėjimai, neva „lyčiai jautri kalba nesusijusi su kalbos gramatikos keitimu. Ji veikia kalbinio elgesio ir etiketo srityje, kuri nuolat kinta kartu su visuomene ir turi daug variantų.“ Atleiskite, ar „kalbinio elgesio ir etiketo srityje“ vartojama kalba neturi gramatikos? Iš tiesų žodžiai, kad „lyčiai jautri kalba nesusijusi su kalbos gramatikos keitimu“, kaip tik verčia suklusti ir perskaityti teisingai: „Truputį luktelėkite, ir mes jus taip prispausime keisti gramatiką, kad žagsėsite.“ О gal manote, kad „Gairės“ tėra tik etiketo vadovėlis, kurį netikėtai turėjo patvirtinti Senatas, ir tuo viskas baigsis?
Štai mano prognozė – „Gairių“ nuostatos, kurios yra „asmeninių pasirinkimų reikalas“, bus perkeltos į Vilniaus universiteto padalinių vidinius dokumentus, ir mikliausiai tai padarys humanitariniai padaliniai, turintys geriausias ideologinės indoktrinacijos ir minčių kontrolės galimybes – Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutas, Filosofijos, Komunikacijos, Istorijos, Filologijos fakultetai.
Ar gali įžeisti gramatinės mūsų kalbos formos? Žinoma, gali, kai įsižeisti madinga ir naudinga, kai minios jautruolių nuolatos ieško, kurį dar pirštuką popa, kur galėtų jautriai papūsti jautri tetulė. Klausimų kelia ir būdvardžio jautri semantinis progresas, nes vienur jautrumas didėja, kitur – silpsta.
Dar prieš keletą metų vartojome sąvoką įtraukioji kalba – ji siekė plataus egalitarizmo ir ieškojo formų, vengiančių diskriminuoti rasės, neįgalumo, lyties, protinio išsivystymo, išsilavinimo, teritorinės priklausomybės pagrindu. Net gyvūnai ir aplinkosaugos reikalai nebuvo pamiršti. O dabar beliko tik seksualinis turinys, juk invalidai nepelningi, už jautrų požiūrį į neįgaliuosius pinigų nesusišluosi.
Iš tiesų akademinių leftistų pastangos demonstruoti jautrumą įvairioms mažumoms toms pačioms mažumoms menkai terūpi. Apie 2005 metus JAV atsirado terminas Latinx, daugiskaitos forma Latinxs, reiškiantis JAV gyvenančius lotynų amerikiečius. Juo keičiami iš ispanų kalbos perimti Latino, Latina, atsisakant ispanų kalbai būdingų galūnių -a ir -o ir prikabinant -x. Pasirinktas būdas parodyti daugiau pagarbos ateiviams iš Lotynų Amerikos valstybių ir Ispanijos, darkant jų savivardį ir prikabinant keistą galūnę, daugiau nei abejotinas.
Deja, deja, 2019 metų tyrimas parodė, kad tik 2 % ispanų ir Lotynų Amerikos kilmės amerikiečių nori būti vadinami Latinxs. Tyrėjus nustebino, kad net 97 % Z kartos atstovų nepriėmė šio termino, taip prispjaudami į dūšią akademiniams jautruolxs ir aktyvistxs. Latinos labiau rūpi, kad juos vadintų ne Latinos, o Hispanic.
Su tuo susidūriau po Vilniaus senamiestį ir universitetą vedžiodamas JAV rašytoją Dianą Gabaldon, kurios „Svetimšalės“ romanų serija ir pagal ją sukurtas visai neprastas serialas susilaukė populiarumo ir mūsų šalyje. Žinodamas, kad Dianos tėvas, Arizonos senatorius, kilęs iš Naujosios Meksikos valstijos, neatsargiai paminėjau „meksikietišką“ kilmę. Simpatiškoji rašytoja kaipmat surimtėjo ir, labai ryškiai pabrėždama, pataisė: „Spanish, not Mexican.“
Labiausiai „Gairių“ kūrėjai sužibėjo naujadaru žmoga. Daiktavardis žmogus turi vyrišką galūnę ir todėl yra labai nejautrus moterų atžvilgiu. Aš parašiau moterų? Atleiskite už netaktą, jautrus apibūdinimas yra toks: „pastoti galintis asmuo“. Asmuo? Oi, tūkstančiai atsiprašymų, vėl vyriškos giminės galūnė, norėjau parašyti asmė. Ak, vėl ideologinė klaida, nes nepaskyriau specialios galūnės nei lesbietėms, nei biseksualams, nei interseksualams, nei dar kam nors, kas teoriškai gali pastoti. Todėl kol kas stabtelsiu ties pastoti galintx asmx. „Pastoti galinčių asmx drabužių skyrius“. „Sveikiname su pastoti galinx asmx diena!“
Galų gale, net jeigu ir įsitvirtintų žmoga, „Gairių“ autoriai po kiek laiko tik bejėgiškai stebėtų, kaip naujoji, dar radikalesnė, karta keičia žmogų naujadaru žmogue, žmogx ar panašiu niekalu, neįtaikančiu į lietuvių kalbos sistemą. Panašiai anglakalbiai prištampavo „jautrių“ woman pakaitalų: wimmin, womon, womyn, womban, wofem.
Daug galima rašyti apie šituos dalykus ir apie tai, kas mūsų laukia: kaip JAV vyskupai padarė Dievą belyčiu, kaip history tampa herstory, emancipacija – efemcipacija, menstruacijos – ideologiškai jautriomis femstruacijomis. Su tokiu lingvistiniu femtalitetu nueisime toli. Bet tiesa yra tokia – mūsų kalba yra tokia talpi, kad joje gali tilpti visos lytys, visos orientacijos ir nuotaikos. Ir tam nereikia kurti jokių lingvistinių frankenšteinų!
Pakaks. Net ir Delfi kantrybė ribota. Verčiau atsisukime į šviesiąją pusę: „Gairės“, nepaisant kazuistiškų manevrų, siūlo reguliuoti kalbą ir tai mane, Kalbos inspekcijos viršininką, nepaprastai džiugina. Juk anksčiau kai kurių šio ideologinio dokumento autorių pozicija buvo radikaliai priešinga: Kalbos reguliuoti negalima! Kalbos politika griežtinama! Lietuvių kalbininkai, dalyvaujantys valstybinės kalbos priežiūros procesuose, vadinami kalbos talibanu, kalbos policija, kalbos gestapu, Bastilija ir pan. Jie, matote, naudojasi instituciniais ištekliais savo demoniškai galiai įtvirtinti, o jiems tūravoja Šėtono parankiniai kalbos redaktoriai.
Bet pastaraisiais metais bėda veja bėdą – Kalbos komisija panaikino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, Kalbos inspekcija jau kelinti metai iš eilės nebeskiria baudų, Delfi skaitytojai sužino, kad kalbų reguliavimas vyksta visame pasaulyje. Ką daryti Ekspertei™, kuri dešimt metų visuose kampuose pasakojo apie piktuosius kalbininkus (savo kolegas, beje), mėgavosi būdama Vienintele Televizijos Laidų ir Radijo Kviečiama Eksperte™, o čia še tau – kalbos priežiūra IŠ TIESŲ keičiasi ir atsigręžia į Lietuvos piliečių lingvistinių teisių apsaugą. Kyla pavojus, kad nebeliks prieš ką kovoti ir, neduok Dieve, skaniai srebiamas ideologinis lovys ištuštės.
Todėl naujas propagandinis pamatas jau paklotas – kalbos inžinerijos projektas „Lyčiai jautrios kalbos gairės“. Dabar svarbu nesustoti pusiaukelėje ir skubiai pagalvoti apie administracinį kontrolės mechanizmą. Ar naujojo kalbos talibano būstine taps VU Skandinavistikos centras, kuriame dirba net dvi „Gairių“ autorės – Loreta Vaicekauskienė ir Vukas Vukotićius? Kaip bus įgyvendinama „Gairių“ nuostata, kad „iš VU bendruomenės narių tikimasi kalbinio sąmoningumo“? Juk nuo šiol VU darbuotojai ir studentai bus rikiuojami į dvi eiles – „kalbiškai sąmoningus“ ir „kalbiškai nesąmoningus“.
Tai didelis darbas (VU studijuoja ir dirba apie 25 000 dėstytojx ir studenx), todėl teks pasitelkti avangardinį jaunimą. Ar bus auginama nauja stukačių karta, kai VU studentų aktyvistė nurodo pranešti apie ideologiškai nepatikimus asmenis (iliustracijoje atkreipkite dėmesį į žodį „jautrus“)? Didžioji Sesuo tave stebi, dėstytojx ir studentx! Kultūros teoretikas Mišelis Fuko (Paul-Michel Foucault), domėjęsis, kaip naudojamasi administracine galia ideologinei indoktrinacijai skleisti, iš kapo siunčia bučinį!
Kai taip norisi įsitvirtinti institucinės galios struktūrose ir tampyti ideologinio kalbos sąmoningumo vadeles, pelninga atsižegnoti nuo buvusio tikėjimo. Anksčiau Loreta Vaicekauskienė su savo kolegxs akcentuodavo, kad aprašomoji kalbotyra yra mokslas, o norminamoji – nemokslas. O dabar, še tau, kad nori, pati kviečia kištis į kalbos gyvenimą, kurti naujas normas, taigi pereina į ilgai smerktas ir šūdu laistytas kalbos reguliuotojų pozicijas. Velniop tą moksliškumo aureolę, kai labai knieti išlikti vyriausiąja lietuvių kalbos žyne!
Loreta Vaicekauskienė ilgai ir garsiai sielvartavo, kad „kalbos kontrolieriai monopolizavo kalbos praktikos klausimų sprendimus savo rankose“, o dabar su grupe draugų atskubėjo kalbos praktikams į pagalbą. Veidmainystės kaukė čiuožia žemyn kaip ir „mokslo“ mantija. Kalba akademinėje institucijoje paverčiama ideologijos tarnaite, tapatybių kūrimo ir galios įrankiu.
Tataigis, Anonime, kol brauki šaltą prakaitą regėdamas, kaip tave suprogramuoja į žmoną kreiptis žmoga, kaip bus perrašoma lytiškai nejautri Konstitucija ir Vilniaus universiteto Statutas, kaip orveliška naujakalbė užvaldys lietuvių protus, aš pats pasidžiaugsiu gera žinia: lietuviško kalbos gestapo gretos prasiplėtė.
Kalbos komisija, Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojos sunkiai susidoroja su savo darbu, bet štai mūsų gretas papildo nauji kalbos reguliuotojai. Loreta Vaicekauskiene, Natalija Arlauskaite, Vukai Vukotićiau, Jurgi Pakery, Akvile Giniotaite. Apkabinu jus visas! Sveikos atvykusios į kalbos gestapo gretas!
