Apie tai, kodėl reikia sustiprinančios dozės, ar yra skirtumas, kurią vakciną rinktis, kodėl kol kas nevykdoma revakcinacija gamintojo „AstraZeneca“ vakcina „Vaxzevria“ ir kitus klausimus, portalas „Delfi“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėju profesoriumi, habilituotu mokslų daktaru Vytautu Usoniu.
„Sustiprinančios, dar kitaip vadinamos trečios dozės, biologinis procesas yra toks, kad mūsų imuninei sistemai pirmą kartą susidūrus su virusu ar su vakcina vyksta pirminio tipo imuninė reakcija, po kurios susidaro apsauga. Ji nėra ilgalaikė. Jos trukmė, įvairių ligų atveju, skirtinga. Kalbant apie COVID-19 ligą, panašu, kad ji yra vidutiniškai apie 6 mėnesius. Bet niekas iš mūsų nėra vidurkis.
Labai seniai žinoma: tam pirminiam procesui nurimus, reikia, kad bent kartą įvyktų antrinio tipo imuninė reakcija. Ji reikalinga tam, kad susidarytų švarus ir ilgalaikis imunitetas. Antrinio tipo imuninė reakcija kokybiškai yra kitokia negu pirminio“, – paaiškino profesorius.
Anot V. Usonio, po antrinio tipo reakcijos įvyksta du labai svarbūs dalykai: „Vienas, kad labai išauga antikūnų titrai. Antras – susidaro ilgai gyvenančios imuninės atminties ląstelės, kurios po to nusėda kaulų čiulpuose ir labai ilgam gali užtikrinti žmogaus apsaugą“.
Pašnekovas pastebėjo, kad terminai, kiek truks ši apsauga, gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo vakcinų. Pvz., difterijos ar stabligės vakcina suteiks 10 metų apsaugą, kokliušo – 5–7 m., erkinio encefalito – 3–5 metų ir pan.
Paklaustas, ar yra skirtumas, kurio gamintojo – „Pfizer/BioNTech“ ar „Moderna“ – vakciną rinktis trečiajai dozei, profesorius V. Usonis atkreipė dėmesį, kad abi jos labai panašios. Jų technologija – analogiška: tai yra informacinės ribonuikleinės rūgšties (mRNR) vakcinos.
Tiesa, kol kas sustiprinančiai dozei negalima rinktis gamintojo „AstraZeneca“ vakcinos „Vaxzevria“.
„AstraZeneca“ arba garsiai skambanti „Sputnik“ yra vakcinos, kurių kita technologija. Jų nešanti dalelė yra adenovirusas, į kurį įterptos struktūros, skatinančios imuninius mechanizmus prieš SARS-CoV-2 viruso smaigą.
Po pirminio skiepijimo paskiepytų žmonių imuninė sistema gali sureaguoti į patį adenovirusą. Nors galutinai nei patvirtinta, nei paneigta, kyla abejonė, kad, įskiepijus sustiprinančią dozę, imuninė sistema gali neutralizuoti adenovirusą ir vakcina nesuveiks.
Tyrimai dėl to dar vyksta ir atsakymas bus. Bet kol kas adenoviruso pagrindu pagamintos vakcinos Lietuvoje sustiprinančiai dozei nerekomenduojamos. Šios vakcinos sustiprinančiai dozei neregistruotos ir Europoje“, – sakė V. Usonis.
Pasiteiravus, ar verta sustiprinančiai dozei rinktis skirtingą vakciną nei pirminėms, profesorius atsakė: „Pirminiam skiepijimui, jeigu reikalingos dvi dozės, rekomenduojama to paties gamintojo ta pati vakcina. Sustiprinančiam skiepui gali būti naudojama bet kuri vakcina, kuri tam registruota. Principinių skirtumų nėra, nebent dėžutė kam gražesnė“.
Dažnam kyla klausimų, kaip dažnai gali tekti revakcinuotis nuo koronaviruso: kas pusmetį, o gal rečiau. Profesorius V. Usonis sakė, kad kol kas į šį klausimą atsakymo nėra.
„Kaip bus su vakcinomis nuo COVID-19, kol kas nežinome dėl labai paprastos priežasties: sustiprinančią dozę pradėjome skiepyti tik prieš kelis mėnesius. Kol kas tie paskiepyti žmonės stebimi ir tik laikas parodys, kokia ta trukmė gali būti.
Iki 2022–2023 metų žiemos sezono jau tikrai turėtų būti duomenų, ar žmonės, gavę sustiprinančią dozę, dar yra saugūs, ar reikia kažką daryti“, – kalbėjo profesorius.
Paklaustas, ar prieš revakcinaciją verta išsitirti antikūnų titrą, profesorius V. Usonis atsakė: „Jeigu žmogui yra smalsu ir jis nori susimokėti, kad savo smalsumą patenkintų, antikūnų titrą išsitirti galima, bet jis neturi jokios reikšmės sustiprinančios dozės skiepijimui.
Niekas iš mūsų nėra vidurkis. Tai reiškia, kad kažkam antikūnų gali būti daugiau, jie laikysis ilgiau, kažkam – mažiau.
Be to, antikūnų buvimas neveikia sustiprinančios dozės veiksmingumo. Jeigu žmogui, kuris turi antikūnų, sustiprinančioji dozė bus įskiepyta, vis tiek įvyks antrinio tipo reakcija“.
Be to, pašnekovas pridūrė, kad, net jeigu antikūnų šiuo metu yra daug, nežinia, kaip ilgai tas kiekis išsilaikys. Todėl gali tekti arba reguliariai kas kažkiek laiko antikūnus tirtis arba, nesukant sau galvos, esant galimybei tiesiog pasiskiepyti sustiprinsiančia doze.
