Verslo delegacijos organizatoriai skaičiuoja, kad susitikimais su Taivano verslo atstovais susidomėjo beveik šimtas Lietuvos įmonių, o iš viso pavyko suorganizuoti daugiau nei 230 susitikimų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į Taivaną išvis nėra buvę. O Taivano TUI Lietuvoje labai mažos (2020 m. sudarė vos -40 tūkst. eurų, neigiamos investicijos susidaro, kai reikalavimai yra didesni nei įsipareigojimai).
Tarptautinės prekybos balansas tarp Lietuvos ir Taivano spalvingesnis, tačiau susitikimų metu norima išjudinti ir šią sritį. Pernai metais eksportas į Taivaną siekė vos 19 mln. eurų (0,1 proc. viso Lietuvos eksporto). Atitinkamai importas iš Taivano sudarė 66 mln. eurų (0,2 proc. viso Lietuvos prekių importo).
Į savo užimtą darbotvarkę Lietuvoje vos 15 minučių trukmės interviu su portalu Delfi pavyko įsprausti ir Taivano nacionalinio vystymo ministrui Ming–Hsin Kungui, kuris trumpame pokalbyje dalijosi savo mintimis, kuriose srityse abiejų šalių verslo santykiai galėtų būti pradėti klijuoti tvirčiau.
– Gal galite įvardyti, kodėl Taivanui svarbus bendradarbiavimas su Lietuva?
– Vakar vakarienės Vilniuje metu buvo iškelta mintis, kad mes negalime į mūsų santykius žiūrėti tik kaip į bendradarbiavimą tarp dviejų šalių. Mes turime žiūrėti į bendradarbiavimo su visa Europos Sąjunga stiprinimą. Tai mūsų strategija.
Nors žiūrint į Lietuvos plotą ir gyventojų skaičių, šalis nėra didelė palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuva turi savo išskirtinių bruožų, pavyzdžiui, užsispyrimas palaikant savo vertybes ir demokratijos principus ar inovacijų vystymas.
Nuo COVID–19 pradžios Taivanas ir Lietuva bendradarbiauja kovojant su globalia problema ir mes tai matome kaip užsisukusį vertybinį ratą, kuris toliau suskis stiprinant politinius ir ekonominius santykius.
Taigi mūsų interesas čia nėra susijęs tik su verslo interesais, bet ir draugyste.
Labai džiaugiuosi, kad abiejose šalyse įsteigsime vieni kitų atstovybes, kad būtų galima vystyti ekonominius ir prekybos ryšius.
– Kalbant apie ekonominius ryšius, galbūt galite išvardyti, kokio sektoriaus investicijos į Lietuvą domintų Taivano verslą?
– Pradėčiau nuo keturių dimensijų. Pirmoji yra mūsų bendradarbiavimas technologijų srities tiekimo grandinėje, antras – tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą. Trečia – kontaktų suvedimas, ko ir siekiame šios delegacijos forume. Šiuo metu Lietuvoje viešinčios delegacijos iš Taivano atstovai jau dabar turi susiplanavę 237 susitikimus. Ketvirta – bendradarbiavimas finansinių technologijų srityje.
Kalbant apie potencialias bendradarbiavimo sritis, mes buriame ekspertų komandą, kuri tęstų diskusijas, kurių metu būtų išsigrynintos galimos ateities investicijos. Pavyzdžiui, puslaidininkių srityje, mažų satelitų komunikacijoms sektorius, biotechnologijos, lazeriai bei jau minėtas fintech.
– Kodėl visų šių investicijų nesirenkate skirti arčiau esančiam Pietryčių Azijos regionui? O norite būtent tvirtintis Europos Sąjungoje?
– Taivanas turi keletą skirtingų platformų, kuriomis kuria išorės bendradarbiavimą. Tradiciškai, kaip žinote, Taivanas palaiko ryšius su JAV ir Japonija. Taip pat šiuo metu turime Pietų krypties strategiją vystyti tarptautiniams ryšiams su Pietryčių Azijos šalimis ir Indija, ypač kalbant apie tiekimo grandinės perorganizavimą.
Taigi norėdami nutolti nuo gamybos pajėgumų Kinijoje dalis gamybos keliasi atgal į Taivaną, dalis – į kitas Pietryčių Azijos šalis, dalis – į JAV, o dalis atkeliauja ir į Europą.
Kadangi Lietuva yra Europos centre, matome čia geras galimybes kooperuotis tiekimo grandinės klausimu. Taivanas renkasi bendradarbiauti su Rytų ir centrinės Europos šalimis, nes jas matome, kaip vartus į likusią Europos rinką.
– Kokias matote rizikas, kurios galėtų pristabdyti tarpusavio ryšio ir bendradarbiavimo vystymą?
– Iš tiesų kalbėdami gyvai mes galime sumažinti rizikas iki minimumo. Būtent todėl mums taip svarbu abiejose pusėse atidaryti prekybos ir ekonomikos atstovybes. Kai abiejose šalyse bus atidarytos atstovybės, galėsime kalbėti apie dvišalę investicijų sutarties pasirašymą, kurią turime pasirašę su dauguma investuojančių šalių.
Pavyzdžiui, mūsų finansų ministras jau diskutuoja su Lietuvos kolegomis apie dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Tokia sutartis taip pat sumažintų rizikas vystant lietuviams verslą Taivane arba atvirkščiai.
– Kodėl tik dabar? Kodėl iki šiol mūsų ekonominiai santykiai buvo vangūs?
– Tam yra labai praktiškos priežastys. Nuo 2019 m. sustiprėjo JAV ir Kinijos prekybos karas, be to, prasidėjo ir pandemija. Ką viso to pasekmėje matome – persiorganizuojanti globaliai tiekimo grandinė. Todėl tiek Taivano valdžia, tiek pats verslas pradėjo peržiūrinėti savo pozicijas visame pasaulyje, o kartu ir Europoje.
Taip pat Europos Sąjunga neseniai pasitvirtino strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Manome, kad galime užimti didelį vaidmenį įgyvendinant šią strategiją.
– Taivano delegacijos vizitas neapsiėjo vien Lietuva. Kartu įtraukti apsilankymai Slovakijoje ir Čekijoje. Ar galėtumėte išskirti, kuo Lietuva išsiskiria tarp šių šalių? Galbūt matote ekonominį bendradarbiavimą kitose srityse nei su Čekija ar Slovakija?
– Manau, kad visos šios šalys susitelkusios ties skirtingais dalykais, o kartu skiriasi ir jų poreikiai. Mes bendradarbiausime, kad padėtume patenkinti tuos šalių poreikius. Pavyzdžiui, Lietuva daug dėmesio skiria lazerių technologijoms, fintech sektoriui ir turi lūkesčių Taivano puslaidininkių srityje. Manau, kad būtent šiose srityse galime stiprinti bendradarbiavimą su Lietuva.
Kaip jau minėjau, kaip tik šiandien vyksta Taivano ir Lietuvos verslo susitikimai Vilniuje. Pabrėšiu, kad 97 Lietuvos įmonės dalyvauja šiuose susitikimuose. Ir šis skaičius tikrai viršijo mūsų lūkesčius. Manau, kad tai rodo didžiulį Lietuvos verslo susidomėjimą ir manau, kad mes šį susidomėjimą paversime ateities bendradarbiavimu.
