Niekaip negali išvyti
Julija gyvena senos statybos daugiabutyje, 9 aukšte. Anot jos, balkone balandžiai tupinėja ir nakvoja jau ne vienerius metus, dėl to moteris ir jos šeima patiria didelių nepatogumų, o balkone yra nuolatinė betvarkė.
„Visas balkonas pridergtas tų balandžių. Valyk nevalęs, jie vis tiek ten grįžta ir dergia toliau. Neįmanoma atplauti. Tame kambaryje nebemiegam, nes tai tiesiog neįmanoma nuo jų keliamo triukšmo“, – pasakoja vilnietė.
Moteris tikina išbandžiusi daugybę būdų juos išguiti, tačiau niekas nepadeda.
„Perskaičiau, kad juos atbaido balionai. Pririšau kelis balkone. Jiems turbūt tai nepatiko, nes kilo didžiulis triukšmas, jie plakė sparnais, skraidė pirmyn atgal, bet po kurio laiko tiesiog nutūpė balkone lyg niekur nieko. Rišau ir blizgučių, kurie juos turėjo atbaidyti, nes judėjo papūtus vėjui – nieko. Balkone visur kabinau senų CD kompaktinių plokštelių, kad juos išgąsdintų – gyvenau kaip diskotekoj, bet tiems paukščiams vis tiek netrukdo. Balkone yra nuolatinė betvarkė. Jie net siurblio garso nebijo, tik dar labiau dergia“, – pasakoja Julija.
Gyvena arti žmogaus
Ornitologas, pazinkpaukscius.lt edukatorius Gediminas Petkus sako, kad žmonės balandžiais paprastai vadina karvelius (uolinis arba naminis karvelis), kurie ir kuriasi balkonuose, o balandžiai jau yra veisiami specialiose balandinėse.
Karveliai yra miesto paukščiai, pripratę prie žmogaus ir nevengiantys jo draugijos. Norint, kad šie paukščiai balkonuose nesikurtų, veiksmų reikia imtis pastebėjus jau patį pirmą jų susidomėjimą.
„Jų atbaidymui naudojamos įvairios vizualinės priemonės: spalvotos blizgios juostelės, kompaktiniai diskai, ryškūs balionai. Bet jeigu jos neveikia ir karveliai vis tiek tūpčioja ant balkono turėklų ar jame peri, galima naudoti specialius spyglius. Jie paukščių nežaloja, bet neleidžia jiems tūpti. Juos dažnai naudoja elektros skirstomieji tinklai, kada ant elektros atramų dedamos vadinamos šakutės, kad paukščiai ten netūptų ir jų nenukrėstų elektra“, – sako jis.
Ornitologas priduria, kad karveliai yra mūsų miestų paukščiai, kurie taip pat turi savo vaidmenį gamtoje – yra sanitarai, minta vabzdžiais, todėl jei visi ims juos vyti lauk ir jie nebeturės kur perėti, tai niekam nebus naudinga.
„Vizualinės priemonės yra laikinos, jos labiau padeda jeigu karveliai tik pradeda domėtis balkonu, stogu ar ventiliacijos angomis. Jeigu jie jau seniai ten gyvena – bus sunku. Vis tiek paukštis yra protingas ir per kurį laiką supranta, kas jam pavojinga, o kas ne“, – sako specialistas.
Anot jo, paukščių baidymo priemonių yra ir garsinių: „Miesto aikštėse, pavyzdžiui, Katedros aikštėje, yra leidžiami sakalų balsai, ant šv. Jonų bažnyčios taip pat yra garsiakalbiai, kurie leidžia plėšriųjų paukščių balsus, kai kurie sąvartynai tuos garsus naudoja, kad paukščius nubaidytų ir jie ten nesilaikytų ir nesimaitintų. Pavyzdžiui, prie žuvininkystės tvenkinių naudojamos garsinės patrankos.“
Jei išperės jauniklius – sugrįš
G. Petkus sako, kad pamačius, jog karvelis tupi ant balkono iškart sunerimti nereikėtų, tačiau jei ten lankosi nuolat, bando sukti lizdą, o jo draugija nelaukiama, – tai ženklas, kad reikia imtis priemonių.
„Karvelis kurį laiką gali patupėti, apsižiūrėti, įvertinti, ar balkone lankosi žmogus, ar ten saugu. Jei žmogus nenori, kad paukštis perėtų, reikėtų kai jis pradeda sukti lizdą, jį suardyti. Tiesiog trukdyti karveliui ten įsikurti – ant balkono turėklų įrengti spyglius, naudoti kitas baidymo priemones“, – tikina ornitologas ir įspėja, kad jeigu karvelis išperės jauniklius balkone, jis žinos, kad tai yra tinkama vieta, ir vėl sugrįš ten perėti kitąkart, o tada jį išprašyti bus dar sunkiau.
Ornitologo teigimu, karveliai dažniausiai apsigyvena ir peri balkonuose, kuriuose žmogus retai lankosi. Taip pat jei ten yra dėžių, lentų, vazonų ar kitų užuovėjų jam pasislėpti.
Anot jo, dažnai žmonės apie tai, kad balkone apsigyveno karveliai sužino, kai pamato jų sudėtus kiaušinius ar išsiperėjusius jauniklius. Žinoma, tada jau vėlu kažką padaryti ir reikia laukti, kol šie užaugs ir išskris.
Protingi paukščiai
G. Petkus sako, kad karveliai yra protingi paukščiai ir daugelis eksperimentų su maistu parodė, kad jie moka atlikti kai kuriuos aritmetinius veiksmus, puikiai skiria spalvas, turi gerą vaizdinę atmintį, todėl puikiai atsimena savo teritoriją.
Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą jie atliko žvalgų vaidmenį, perduodavo žinią. Anksčiau karveliai netgi padėdavo padaryti aeronuotraukas – prie jų sparnų buvo tvirtinami maži fotoaparatai, kurie padarydavo nuotraukų iš oro jiems skrendant.
