Tokių gerų naujienų nebūta jau vienuolika mėnesių.
Barai sausakimši, traukiniuose nė uodas nosies nebeįkiš, o nuotaika – pakili, nors kol kas dar niekas nerado atsakymo į klausimą, kas atsakingas už tokį staigų situacijos pagerėjimą.
Japonija, skirtingai nei kitos Europos ir Azijos šalys, neturėjo nieko panašaus į karantiną, vos kelis gana švelnios nepaprastosios padėties epizodus.
Galimi Japonijos sėkmės veiksniai gali būti nors ir pavėluota, bet stebėtinai greita visuomenės vakcinavimo kampanija, sprendimas ištuštinti pramogų vietas dar prieš įsibėgėjant pandemijai, kaukių dėvėjimas ir sąlyginai prastas oras rugpjūčio pabaigoje, privertęs žmones pasilikti namuose.
Tik vakcinų veiksmingumui po truputį silpstant ir artinantis žiemai, ekspertai nerimauja, jog, neišsiaiškinus, kas tiksliai lėmė tokį drastišką sergamumo sumažėjimą, Japonijai gali grėsti vasaros scenarijų primenanti nauja banga, kai persipildė ligoninės, išaugo sunkių atvejų ir mirčių skaičius, nors skaičiai ir buvo mažesni nei tada, kai dar nebūta vakcinos.
Kaip rašo AP, dauguma sako, jog dėkoti reikia vakcinavimo kampanijai, ypač jaunesnių gyventojų – būtent skiepai padėjo sulėtinti viruso plitimą. Šiuo metu pilnai paskiepyta 70 proc. šalies populiacijos.
„Skubi ir intensyvi Japonijos visuomenės vakcinacija – konkrečiai jaunesnių nei 64 metų asmenų – padėjo sukurti bent jau laikiną visuotinį imunitetą“, – sako Toho universiteto virusologijos mokslų daktaras Kazuhiro Tateda.
K. Tateda pabrėžia, kad aktyviausiai skiepijimo kampanija vyko liepos-rugsėjo mėnesiais – būtent tada sparčiai plito ir delta atmaina. Mokslininkas perspėja, jog susirgimų protrūkiai Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir kitur, kur vakcinacija prasidėjo anksčiau nei Japonijoje, įrodo, jog vien skiepai nėra išsigelbėjimas, nes jų veiksmingumas silpsta.
Japonija savo gyventojus pradėjo skiepyti vasario viduryje – pirmieji buvo vyresnio amžiaus japonai ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Iki pat gegužės pabaigos vakcinos trūkumas neleido kampanijai įgauti pagreičio, tačiau, pasiūlai stabilizavusis, atsirado galimybių per dieną paskiepyti daugiau nei milijoną žmonių ir taip maksimaliai sustiprinti apsaugą prieš vasarą vykusias olimpines žaidynes.
Liepą per dieną jau pavykdavo paskiepyti iki 1,5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad vakcinavimo mastas nuo 15 proc. liepos pradžioje iki spalio pradžios pasiekė 65 proc. Tai reiškia, kad Japonija lenkia Jungtines Valstijas, kur pasiskiepiję tik 57 proc. gyventojų.
Prieš pat olimpines žaidynes naujų atvejų ėmė daugėti, tad Japonija buvo priversta sporto šventę rengti tuo metu, kai per parą vien Tokijuje nustatydavo daugiau nei 5 tūkst. atvejų, o visoje šalyje rugpjūčio pradžioje naujų atvejų paros augimas siekė 20 tūkst.
Praėjusį sekmadienį Tokijuje nustatyta tik 40 naujų atvejų – tai mažiausias skaičius šiais metais ir jau devinta diena iš eilės, kai naujų susirgimų skaičius nepasiekia šimto. Sekmadienį visoje Japonijoje nustatyti 429 nauji atvejai. Iš viso nuo tada, kai praeitų metų pradžioje prasidėjo pandemija, šalyje susirgo 1,71 mln. žmonių, daugiau nei 18 tūkst. mirė.
Taigi, kodėl mažėja sergamumas?
„Klausimas ne iš lengvųjų, turime įvertinti vakcinavimo progreso efektą, kuris iš tiesų labai didelis ir svarbus. Be to, didelės rizikos aplinkose, pavyzdžiui, sausakimšose ir prastai ventiliuojamose patalpose, besirenkantys žmonės jau galėjo būti užsikrėtę ir dabar turi natūralų imunitetą“, – sako Japonijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas Norio Ohmagari.
Nors yra manančių, jog atvejų sumažėjimą galėjo lemti sumenkę testavimo tempai, Tokijo savivaldybės duomenimis teigiamų atvejų procentas nuo rugpjūčio pabaigos, kai siekė 25 proc., spalio viduryje sumenko iki 1 proc. Atliekamų testų skaičius sumažėjo vos trečdaliu.
Tokijo medikų asociacijos vadovo pavaduotojas Masataka Inokuchi sako, jog mažėjantis teigiamų atvejų procesas įrodo, jog viruso plitimas apstojo.
Japonijos nepaprastosios padėties metu karantinas skelbiamas nebuvo, valdžios prašymai daugiausia buvo skirti barams ir restoranams, kurie turėjo sutrumpinti darbo laiką ir neprekiauti alkoholiu.
Dauguma žmonių ir toliau keliavo sausakimšuose traukiniuose, dalyvavo sporto ir pramoginiuose renginiuose stadionuose, kur buvo paisoma socialinio atstumo reikalavimų.
Reikalavimai nepaprastajai padėčiai panaikinti, o valdžia laipsniškai leidžia vis daugiau socialinių ir ekonominių veiklų. Pavyzdžiui, sporto renginiams ir ekskursijoms dabar reikalingas skiepų pasas, aktyviai testuojama.
Norėdamas paspartinti vakcinavimą, neseniai iš posto pasitraukęs buvęs Japonijos ministras pirmininkas Yoshihide Suga praplėtė sąrašą medicinos sistemos darbuotojų, galinčių skiepyti gyventojus, atidarė ne vieną didžiulį vakcinavimo centrą, nuo birželio pradžios aktyviai pasisakė už skiepus tiesiog darbo vietoje.
Kioto universiteto profesorius Hiroshi Nishiura per pastarąjį vyriausybės patariamosios tarybos posėdį sakė, jog, remiantis jo skaičiavimais, vakcinavimas nuo kovo iki rugsėjo padėjo 650 tūkst. žmonių išvengti ligos ir išgelbėjo daugiau nei 7200 gyvybių.
Nemažai ekspertų iš pradžių dėl viruso plitimo kaltino jaunus žmones, kurie, užsidarius barams, ėmė vartoti alkoholį tiesiog gatvėse ir parkuose, tačiau vėlesni duomenys atskleidė, jog naktinio gyvenimo rajonuose dažnai lankosi ir 40-50 metų bei vyresni japonai. Dauguma sunkių ligos atvejų ir mirčių – nesiskiepiję 50-60 metų ar jaunesni asmenys.
Nacionalinio infekcinių ligų instituto vadovas Takaji Wakita neseniai žurnalistams sakė nerimaujantis, kad žmonės ir vėl linksminasi mieste, ir pabrėžė, jog atvejų mažėjimas galimai jau pasiekė ribą ir netrukus vėl ims augti.
„Galvojant apie ateitį, labai svarbu padaryti viską, kad neprasidėtų nevaldomas naujų atvejų augimas“, – žurnalistams sakė T. Wakita.
Spalio 15 d. naujasis Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė, jog naujame kovos su virusu veiksmų plane, kuris bus parengtas iki lapkričio pradžios, numatyti griežtesni ribojimai tam tikroms veikloms, o iš ligoninių blogiausio scenarijaus atveju reikalaujama užtikrinti daugiau lovų ir personalo COVID-19 ligoniams.
Į detales naujasis Japonijos vyriausybės vadovas nesileido.
Nepaisant džiuginančių skaičių, dauguma japonų išlieka itin atsargūs.
„Kaukių dėvėjimas tapo įprasta praktika. Baimė dėl viruso niekur nedingo“, – sako studentė Mizuki Kawano.
„Nenoriu artintis prie kaukių nedėvinčių žmonių“, – pritaria jos bičiulė Alice Kawaguchi.
Visuomenės sveikatos ekspertai norėtų išsamaus tyrimo, galinčio atsakyti į klausimą, kodėl sumažėjo sergamumas.
GPS duomenų analizė atskleidė, jog žmonių judėjimas pagrindiniuose pramogų rajonuose per pastarąją – jau trečią – nepaprastąją padėtį, nustojusią galioti rugsėjo 30 dieną, drastiškai sumažėjo.
„Manau, kad žmonių nesilankymas pramogų vietose ir vakcinacijos progresas – pagrindinės priežastys, kodėl sumažėjo sergamumas“, – tikina Tokijo medicinos mokslų socialinių ir medicinos mokslų tyrimų centro vadovas Atsushi Nishida.
Bėda ta, kad, vos panaikinus nepaprastąją padėtį, japonai suskubo linksmintis, o tai „artimiausiomis savaitėmis gali situaciją pabloginti“.
