UAB „Longo LT“ vadovas P. Valiukėnas teigia, jog savarankiškai perkant automobilį iš pavienių pardavėjų užsienyje kyla rizika, jog transporto priemonė gali būti areštuota, vogta arba vis dar užstatyta bankui.
„Neretos ir situacijos, kuomet per klaidą arba tyčia pirkėjui nebus pateikti visi reikalingi dokumentai registracijai Lietuvoje. Tuomet, atvykę į „Regitrą“, automobilio savo vardu galite ir neužregistruoti. Egzistuoja ir tikimybė, jog kalbos nesuprantantis pardavėjas nusipirks mašiną, kuri skirta komercinei veiklai, t. y. automobilio paskirtis bus ne keleivinė. Tuomet prireiks arba ekspertizės, arba važinėjant teks mokėti kelių mokestį“, - sako P. Valiukėnas.
Kitas svarbus momentas, pasak jo – būtina įvertinti, jog nusipirkus transporto priemonę užsienyje ir vėliau susidūrus su netinkama jos technine būkle arba paaiškėjus iki tol nežinomiems (arba nuslėptiems) gedimams, gali būti labai sunku arba net išvis neįmanoma pateikti pardavėjui pretenzijas dėl trūkumų.
Eksperto teigimu, pagrindinis veiksmas prieš sudarant sandorį turėtų būti automobilio patikra pas oficialų tos markės atstovą. „Niekas neišduoda pažymų, kurios pasako, ar automobilis daužtas, ar ne. Tačiau oficialūs pardavėjai turi dažų storio matuoklius ir gali patikrinti mašiną kliento akyse.
Vienintelis „techninis“ dokumentus, kurio galima reikalauti ir kurį pardavėjas gali turėti, tai išrašas apie ridą, tačiau ir jį galima gauti ne visose valstybėse. Anksčiau daugelis pasitikėdavo vadinamosiomis serviso knygelėmis, tačiau pasipylus klastotėms jos pačios savaime irgi nėra garantas. Todėl knygelių ir įrašų jose autentiškumą turėtų patvirtinti oficialus atstovas“, - pažymi P. Valiukėnas.
Verta pasitikėti sertifikuotais pardavėjais
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog pavieniai automobilių pardavėjai gali parūpinti detalią informaciją užtikrinančius dokumentus, tačiau dažnu atveju vengia tai daryti, nes žino, kad ten bus duomenų, kurie apsunkins automobilio pardavimą.
Pagrindinis pavojus perkant mašiną „pagal nuotraukas“, pasak P. Valiukėno, yra grėsmė, jog pinigai bus sumokėti, bet automobilis naujojo savininko taip ir nepasieks. „Lietuvoje tikrai fiksuojami atvejai, kuomet skelbimus talpina asmenys, esantys, pavyzdžiui, įkalinimo įstaigose. Paprastai klientai viliojami labai žemomis ir patraukliomis kainomis. Žmogus skambina, pardavėjas tradiciškai teisinasi šiuo metu negalintis parodyti mašinos „gyvai“, prašo pervesti užstatą. Jei tai padaroma - pardavėjas dingsta. Nei pinigų, nei automobilio“, - tvirtina žinovas.
Be to, renkantis tik pagal nuotraukas reikia žinoti, kad jose dauguma defektų gali tiesiog nesimatyti. Nuotraukose automobilis gali atrodyti puikiai, o realybėje bus nutrintos sėdynės, subraižytas kėbulas, ištepliotas salonas ir pan.
P. Valiukėnas primena, jog nuo šių metų gegužės Lietuvoje įsigaliojo transporto priemonių SDK – unikalus savininko deklaravimo kodas, suteikiamas kiekvienai šalyje esančiai transporto priemonei. Be viso kito, pasak eksperto, tai suteikia skaidrumo ir aiškumo, nes visada aišku, kas buvo paskutinis automobilio naudotojas.
„Prieš įvažiuodamas į Lietuvą automobilis jau turi turėti SDK kodą. Pirkėjui tai svarbu žinoti, nes be kodo jis negalės registruoti mašinos savo vardu. Jei pardavėjas sako neturintis SDK, tai greičiausiai reiškia, jog transporto priemonė buvo įsigyta už mažą sumą, o pardavėjas nenori deklaruoti įgijimo, nes siekia išvengti mokesčių. Minėta maža kaina gali reikšti ir tai, kad automobilis turėjo arba turi rimtų defektų“, - perspėja P. Valiukėnas.
Todėl, jo teigimu, perkant naudotą mašiną visuomet verta rinktis sertifikuotus tiekėjus, kurie dirba legaliai, kurie supažindins su tikra mašinos istorija, pateiks visus reikiamus dokumentus, suteiks automobiliui garantiją, prireikus padės jį registruoti ir pan.
