„Lietuvos darbuotojams kelia nerimą Vyriausybės ir Seimo planai keisti įstatymus taip, kad už testus dėl Covid-19 savo lėšomis turėtų mokėti darbuotojai, todėl prašome vetuoti LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimus“, – rašome pareiškime.
Anot profsąjungos, šiuo metu daugiau nei du milijonai Lietuvos gyventojų yra persirgę Covid-19 arba pilnai paskiepyti nuo Covid-19.
„Tai sudaro daugiau nei 72 proc. Lietuvos gyventojų. Apie 90 proc. Lietuvos darbuotojų jau yra persirgę Covid -19 arba yra pilnai nuo jo paskiepyti. Daugelyje įmonių ir įstaigų šis skaičius dar didesnis. Dar dalis gyventojų yra persirgę besimptome arba lengva Covid-19 forma, tačiau, kadangi nesikreipė į gydytojus nėra įtraukti į susirgimų statistiką.
Didžiausia visuomenės grupė, kuri serga Covid-19 ir yra gydoma ligoninėse, užima reanimacijos palatas ir miršta yra ne darbuotojai, o pensininkai“, – rašo profsąjunga.
Mano, kad labiausiai platina pasiskiepiję gyventojai
Profsąjunga pastebi, kad, nepaisant didelio pasiskiepijusių asmenų skaičiaus, Lietuvos gyventojų, susirgusių Covid-19 skaičius sparčiai auga.
„Pastaruoju metu pastebime, kad labiausiai Covid-19 platina nuo jo pasiskiepiję gyventojai, kurie skirtingai nei pasiskiepiję, nesilaiko saugumo priemonių ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, klaidingai manydami, kad nesusirgs ir neužkrės Covid-19 aplinkinių.
Todėl susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 skaičius auga tiek tarp nepasiskiepijusių, tiek tarp pasiskiepijusių nuo Covid-19 asmenų.
Tai rodo, kad vien Galimybių pasas pandemijos plitimo nesustabdys, o testavimas dėl Covid-19 yra labai svarbi priemonė laiku užkertant kelią viruso plitimui“, – rašoma profsąjungos pranešime.
Realūs pandemijos dinamikos skirtumai matosi iš Statistikos departamento pateikiamų duomenų, atkreipia dėmesį „Delfi“.
Nepritaria pataisoms dėl testų
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria Seime priimtoms įstatymų pataisoms, kurios nustato, kad už testus dėl Covid-19 savo lėšomis turi mokėti darbuotojai.
„Tai būtų socialiai neteisingas įstatymas, užkraunantis visą testavimo išlaidų naštą ant darbuotojų pečių. Lietuvos darbuotojų atlyginimai nėra tokie dideli, kad jie galėtų nenuskriaudžiant savęs ir savo šeimų už juos susimokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Darbo kodeksu už darbo sąlygų saugumą yra atsakingas darbdavys, kuriam darbuotojas sukuria pridėtinę vertę, todėl už darbuotojų testus turėtų mokėti darbdaviai arba valstybė, reikalaujanti juos daryti, arba darbdaviai ir valstybė kartu“, – rašo profsąjunga.
Jos narių nuomone, priėmus šį įstatymą vieni darbuotojai išeis iš darbo, o kiti emigruos į Europos Sąjungos šalis, kuriose už testus nereikės mokėti.
„Ypač dėl to gali nukentėti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, nes darbdaviai norėdami išsaugoti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus sumokės už jų testus. Tokiu būdu išaugs nedarbas, darbdaviai neteks darbuotojų, kurių dabar trūksta, dalis įmonių negalės sėkmingai dirbti, reikės daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms, Lietuvos valstybė neteks savo emigravusių piliečių“, – rašė profsąjunga.
Pagal jos pranešimą, Lietuvos darbuotojus ir darbdavius vienija bendras noras, kad įmonės ir įstaigos dirbtų sklandžiai, nes jos yra jų pragyvenimo šaltinis, todėl darbuotojai ir darbdaviai siekia, kad darbo vietose būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos, o darbuotojų sveikata būtų apsaugota.
„Todėl nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimo ar nenušalinimo nuo darbo klausimus socialinio dialogo pagalba, atsižvelgdami į darbo ypatybes turi spręsti įmonių ir įstaigų darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis ar darbo tarybomis.
Įteisinus tvarką, kad darbuotojai už testus turi susimokėti, tikėtina, kad dalis nepasiskiepijusių darbuotojų išeis iš darbo, o likę bus priversti pasiskiepyti, todėl testavimas dėl Covid-19 darbo vietose nebus vykdomas. Tokiu būdu bus panaikinta dar viena kliūtis laiku sustabdyti Covid -19 plitimą“, – teigiama pranešime spaudai.
Gauna pranešimų apie taikomą psichologinį spaudimą
Pranešime spaudai rašoma, kad jau dabar profesinės sąjungos gauna pranešimus, kad darbdaviai daro psichologinį spaudimą pasiskiepijusiems darbuotojams, versdami juos dirbti, net jei jie turi Covid-19 susirgimui būdingus simptomus.
„Palaikome Vyriausybės ir Seimo siekius stabdyti Covid-19 plitimą ir mažinti mirčių nuo šio susirgimo skaičių. Suprantame Vyriausybės norą kuo daugiau Lietuvos gyventojų paskiepyti nuo Covid-19.
Tačiau suprantame ir dalies darbuotojų baimes skiepytis, nes skiepai nuo Covid-19 buvo kuriami ekstremaliomis Covid-19 pandemijos sąlygomis, kai siekiant kuo greičiau pradėti labai reikalingų skiepų gamybą buvo taikomos trumpesnės nei kitiems skiepams sertifikavimo ir tikrinimo procedūros.
Jau dabar įvairiose Vakarų valstybių atsakingos institucijos nustato nors ir retus mirties nuo skiepo atvejus, o daliai žmonių neigiamas skiepų nuo Covid-19 pasekmės sveikatai.
Sprendimą skiepytis ar ne asmuo turi priimti laisvanoriškai ir atsakingai, įvertinęs visas galimas pasekmes savo sveikatai“, – rašoma pranešime spaudai.
„Delfi“ primena, kad mitus apie vakcinų nesaugumą ne kartą yra neigę medikai infektologai, visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje naudojamos vakcinos nuo kovido yra patvirtintos Europos vaistų agentūros.
Pranešime spaudai rašoma, kad profesines sąjungas pasiekė informacija, kad medikams, ypač regionuose, daromas spaudimas nerodyti darbuotojams, kurie svarsto skiepytis, galimų kontraindikacijų, nurodytų Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše.
„Tokie veiksmai kelia pavojų Lietuvos žmonių gyvybėms ir sveikatai bei dar labiau didina skiepų baimę“, – rašoma pranešime.
