„Verslininkai gamina produktus, siūlo paslaugas, todėl jei neturėsime uždirbančių piliečių, automatiškai nebus ir kam tas paslaugas ar prekes parduoti. Tad mano pozicija šiuo klausimu tikrai nesikeičia – atlyginimai rinkoje turi kilti, nes Lietuva, per pastarąjį dešimtmetį žengusi didelį žingsnį link europinių standartų, vis dar atsilieka nuo vakarų“ , – sako D. Dundulis.
Nepaisant to, kad atlyginimai mažiausiai uždirbantiems turi didėti, planuoti tokius žingsnius, anot pašnekovo, reikėtų iš anksto: „Kol nėra patvirtintas planuojamas minimalus atlyginimas, tol verslas negali imtis jokių planų. Idealiausia, kad tokiu metu jau būtų patvirtintas ateinančių metų minimalus užmokestis ir galėtume kalbėti apie 2023 m. atlyginimus. Tai neabejotinai suteiktų daugiau aiškumo ir verslui būtų kur kas lengviau užtikrinti stabilumą. Patį MMA taip pat galima didinti ne kartą per metus, o padalinant į ketvirčius: jei šiuo atveju minimalus atlyginimas, kaip ir planuojama, augtų 88 eurais, tai šią sumą galima būtų didinti po 22 eurus kas ketvirtį.“
Didesnės pajamos – didesnės ir kainos?
Kalbant apie MMA didinamą neretai pastebima, kad teigiamų pokyčių dėl nuolatos didėjančių kainų mažiausiai uždirbantys gyventojai net nepajus. Tačiau prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas D. Dundulis sako tokių signalų nematantis.
„Jei prekybos sektoriuje atlyginimus padidintume dvigubai, kainas turėtume pakelti maždaug 8,5 proc. Jei pridėtume gamybos grandinę, prekių kainos augtų apie 15 proc. Manau, visi būtų kur kas labiau patenkinti 15 proc. didesnėmis kainomis, tačiau dvigubomis pajamomis. Tad reziumuojant galima sutikti, kad kartu su atlyginimais kyla ir kainos, tačiau tikrai ne taip žymiai, kad gyventojai nepajustų išaugusių pajamų“, – sako pašnekovas.
Anot jo, nereikėtų pamiršti ir to, kad kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnės ir įplaukos į valstybės biudžetą.
„Šiai dienai nuo apyvartos prekyboje išleidžiame apie 8,5 proc. – 4,5 proc. gauna darbuotojas, o ne pilnus 4 proc. sumokama mokesčių. Tad kuo daugiau mūsų pajamų mokesčių pavidalu atkeliavo į mūsų valstybės biudžetą, tuo valstybė yra stabilesnė, sparčiau auga ekonomika, gerėja pragyvenimo kokybė“, – sako D. Dundulis.
Mokėti minimumą neapsimoka?
Šiai dienai „Norfa“ prekybos tinkluose atlyginimų mediena svyruoja tarp 1300–1340 eurų neatskaičius mokesčių, todėl pagal dabartiniais siūlymus, MMA prekybos tinklas lenkia beveik dvigubai.
„Kalbant apie mūsų medianos skaičiavimą, „Norfa“ parduotuvėse bendrai yra tik nedidelis skaičius administracijos, todėl mediana daugiausiai atspindi tų pačių prekybos centrų darbuotojų atlygį, – sako verslininkas. – Mes užmokestį skaičiuojame pagal darbo rezultatus, todėl darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą, net nenorėtume turėti. Natūraliai mažiausiai darbo atliekantys žmonės gauna minimumą, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai pagal esamą sistemą kai kurie darbuotojai neuždirbtų nė minimalios algos, tačiau, žinoma, jiems ji yra išmokama“, – pasakoja „Norfa“ vadovas.
D. Dundulis taip pat pastebi, kad MMA didinimas turėtų prisidėti ir prie natūralios darbuotojų kaitos: verslas atidžiau rinksis norinčiuosius dirbti, o realios naudos neduodančių darbuotojų savaime teks atsisakyti, nes kiekvienas vadovas bus priverstas susimąstyti, kam toks darbuotojas jam yra reikalingas. Todėl, anot pašnekovo, įmonė visuomet yra suinteresuota mokėti didesnį atlyginimą tam, kad gautų geresnę darbo kokybę.
„Verslui reikia ne etatų, bet žmonių, kurie norėtų ir galėtų dirbti, o užsidirbti visos galimybės tikrai yra suteiktos. Normalu, kad darbuotojas, gaunantis didesnį atlyginimą, stengiasi labiau. Ne kartą esu sakęs, kad laimingas darbuotojas yra efektyviai dirbantis darbuotojas“, – sako D. Dundulis.
Užsakymo nr.: PT_88440485