„Esu labai susirūpinusi dėl pranešimų apie žmones, tarp jų ir vaikus, sudėtingoje situacijoje įstrigusius prie ES išorės sienų su Baltarusija“, – tviteryje rašė I. Johannson.
Ji įraše taip pat minėjo Europos Komisijos susitikimo su Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriais.
Tuo metu, Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nerandant sutarimo, Lietuva nuo praėjusių metų rugpjūčio vis dar neturi ambasadoriaus Europos Sąjungoje. Aukščiausias pareigas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES užima ambasadoriai ypatingiesiems pavedimams Simonas Šatūnas ir Aušra Semaškienė.
Pasiūlė į susitikimą įtraukti ir kitas ES šalis
Laikinai einantis Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas S. Šatūnas teigė, kad situacija ES-Baltarusijos pasienyje yra visos ES saugumo reikalas.
„Pagalba įstrigusiems migrantams, tinkamų sąlygų suteikimas migrantams turėtų būti visos ES, ne tik Lukašenkos spaudimą patiriančių ES šalių reikalas.
Europos Komisijai pasiūliau į susitikimą pakviesti ES pirmininkaujančią Slovėniją bei kitas ES šalis“, – teigė S. Šatūnas.
Pasak jo, Lietuva nuo pat hibridinės atakos pradžios daug ir intensyviai dirba su EK.
„Principinė EK nuostata nesikeičia – tai, kas vyksta ES -Baltarusijos pasienyje yra organizuota žmonių kontrabanda ir hibridinio karo dalis. Pati komisarė Johansson tai yra pakartojusi ne kartą.
Su EK ir ES valstybių narių kolegomis ir toliau ieškosime būdų, kaip spręsti Lukašenkos režimo kuriamą situaciją ES-Baltarusijos pasienyje ir kaip apsaugoti vaikus ir visus žmones nuo neteisėtos kontrabandos“, – teigiama S. Šatūno komentare.
Lietuvos nuolatinės atstovybės ES žiniomis, ES šalių ambasadorių susitikimo su EK atstovais data dar nėra patvirtinta.
Anksčiau migracijos krizę vadino agresijos aktu
Anksčiau ta pati eurokomisarė, lankydamasi Lietuvoje, migracijos krizę yra pavadinusi agresijos aktu.
„Tai iš esmės nėra migracijos krizė, – žurnalistams Vilniuje sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson. – Tai – agresijos aktas.“ A. Lukašenka grasino, atsakydamas į Bendrijos Baltarusijai įvestas sankcijas, leisiantis migrantams patekti į ES teritoriją.
Pasak Y. Johansson, nepaisant ES paramos, situacija Lietuvoje ir toliau prastėja.
„Tai visiškai nepriimtina, – sakė ji. – Turime aiškiai parodyti, kad nėra laisvo priėjimo prie ES teritorijos.“
Ji pabrėžė, kad ES pasienio apsaugos agentūra „Frontex“ Lietuvoje dislokuoja daugiau nei 100 pareigūnų.
„Svarbu suprasti, kad dauguma atvykstančių migrantų veikiausiai nėra pabėgėliai“, – sakė eurokomisarė.
Kaip teigia Y. Johansson, jie turės būti greitai išsiųsti atgal į savo kilmės šalį.
Tam prireiks daugiau finansinės paramos Lietuvai, sakė eurokomisarė, bet nenurodė tikslios sumos. „Už lėšas esu atsakinga aš, tačiau yra tam tikrų apribojimų“, – tikino pareigūnė.
Apgręžimų fiksuoti neleidžiama
Šalies žiniasklaida ne kartą skelbė apie Lietuvos teritorijoje, toliau nuo sienos sulaikomus ir atgal į Baltarusiją išvežamus migrantus, tačiau Vidaus reikalų ministerija ir VSAT atstovai nesudaro žiniasklaidai galimybės fiksuoti šių „apgręžimo“ procedūrų, rašė BNS.
Antradienį naujienų portalas 15min.lt aprašė kelias migrantų grupes, buvusias jau Lietuvos teritorijoje. Oficialiai Valstybės sienos apsaugos tarnyba skelbia, jog į šalį šią savaitę dėl humanitarinių priežasčių buvo įleistas tik vienas migrantas, tai įvyko trečiadienį.
„Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri šią savaitę viešai teigė, kad agentūra Lietuvoje fiksavo keliasdešimt pažeidimų prieš migrantus. Jis sako, kad šių galimų pažeidimų priežastis yra skirtingos teisės interpretacijos, ar Lietuvos sienos apsaugos ir prieglobsčio įstatymai atitinka ES teisę.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Lietuva savo ruožtu nurodo, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ėmėsi, nes Baltarusija prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdo hibridinę ataką. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje Minske.
Lietuvą dėl vykdomos migracijos politikos kritikuoja ir Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, nevyriausybinės organizacijos.
Tuo metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva neužtikrino prieglobsčio prašytojų teisių į higieną, tinkamus drabužius, teisę į privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžė, kad situacija nuo vasaros radikaliai pasikeitė į gerąją pusę.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
