Iki mokamų COVID-19 testų darbuotojams Seime liko vienas žingsnis

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad darbuotojai patys susimokėtų už privalomus testus dėl koronaviruso, kurie atliekami kas 7-10 dienų. Seimo opozicija siūlė įvairias kitas alternatyvas: kad testus apmokėtų darbdaviai ar valstybė, siūlyti skiepadienius ar netgi taikyti alternatyvius gydymo būdus. Seimas balsuos dar vieną kartą, tuomet spręs prezidentas.

Po svarstymo „už“ tokį siūlymą balsavo 68 Seimo nariai, „prieš“ – 33, susilaikė – 11.

Seime šiuo klausimu liko paskutinis balsavimas, jis turėtų vykti kitą savaitę – priėmus pataisą, ją turės patvirtinti arba vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisa apibrėžia, kad privalomi testai bus finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis. Išskiriami atvejai, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – tuomet testus apmokėtų valstybė.

Darbuotojams mokėti už testus, atliekamus kas 7-10 dienų, reikėtų pradėti nuo gruodžio 1-osios dienos. Testų kainos laboratorijose šiuo metu prasideda nuo 20-ies eurų, tačiau Sveikatos ministerija skaičiuoja, kad jie galėtų kainuoti apie 13 eurų.

Profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad privalomus testus turėtų apmokėti darbdavys, esą taip numatyta Darbo kodekse. Tačiau verslo atstovai tokiems profsąjungų siūlymams priešinasi ir teigia, kad testų kainą tektų įskaičiuoti į produktų ir paslaugų kainas.

Seimo opozicijos atstovai kelis kartus teikė alternatyvius siūlymus keisti įstatymą taip, kad prievolė sumokėti už privalomus testus liktų valstybei.

Opozicija dalijo patarimus: skiepadieniai, valstybės apmokami testai, kiti vaistai

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas tikino, kad jam kyla abejonių dėl įstatymo, nors jis ir yra vakcinacijos šalininkas. Jis teigė matąs prievartą ir dėl to mažiau žmonių rodys pasitikėjimą.

„Mes neturime atsakymo dėl trečio skiepo mūsų amžiaus kategorijai, o šiuo drastišku įstatymu mes siunčiame žinią žmonėms, kad taip bus skatinamas trečias skiepas. Mes tikrai dar nepadarėme visų namų darbų dėl raginimo skiepytis. Man ypač keista, kad ši valdančioji dauguma neištraukia iš stalčiaus skiepadienio idėjos“, – teigė T. Tomilinas.

Anot jo, vakcinaciją skandina pasitikėjimo krizė: nėra normalaus ryšio su opozicija, jos idėjos nepriimamos valdant pandemiją, parlamentas tame nedalyvauja.

„Aš matau, kad du pagrindiniai žodžiai galėtų šioje situacijoje padėti: kompromisas ir pasitikėjimas. Na yra grupė, labai nedidelė grupė žmonių, kurie atmeta skiepijimąsi, ir galima neigti tų žmonių egzistavimą, galima juos menkinti ir niekinti, bet aš norėčiau juos matyti ir pripažinti, jie egzistuoja. Ir testavimas yra tinkamas kompromisas su jais“, – kalbėjo T. Tomilinas ir siūlė svarstyti apmokėjimo pareigą palikti darbdaviui.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kvietė palaikyti projektą.

„Remdami ir toliau testavimo galimybę už valstybės lėšas tiesiog mes skatiname nesiskiepijimą. Taip kuriama iliuzija, kad testas atitinka skiepą. Bet taip juk nėra“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad testai nepadeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo, todėl testų rėmimas kuriama rizika nepasiskiepijantiems sunkiai sirgti ir mirti.

„Vakcina apsaugo, bet testas ne. Jis padeda kontroliuoti tik plitimą, ir buvo efektyvus tik tame etape, kai neturėjome vakcinos ir kitų priemonių valdymui“, – aiškino M. Lingė.

Anot jo, darbdaviams atsakomybė už apmokėjimą galėtų nebent tokiu atveju, jei rizika užsikrėsti būtų susijusi su profesija, o ne su šalyje plintančia epidemija. Jis atkreipė dėmesį, kad ir Vokietija, Šveicarija, panaikino testų kompensavimą.

Darbietis Mindaugas Puidokas stebėjosi, kad „valdantieji ignoruoja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą žmonių pasirinkimo laisvę“.

„Tai paslėpta neteisėta taikoma priverstinė vakcinacija ir bausmės forma, kai nepaliekama žmonėms jokio pasirinkimo, tas veda prie dar didesnio visuomenės susiskaldymo“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jis pabrėžė, kad studentai apskritai negauna pajamų ir nėra darbo rinkos dalyviai, todėl neturėtų galimybių susimokėti už privalomus testus.

„Ignoruojamas ir darbuotojų profesinių sąjungų nuomonė ir faktas, kad darbuotojų ir taip labai trūksta darbo rinkoje“, – pyko M. Puidokas, ir siūlė taikyti alternatyvius vaistus COVID-19 pacientų gydymui.

Darbietė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė akcentavo, kad pagal vakcinavimo rodiklius Lietuva niekuo nesiskiria nuo ES šalių, ir problema yra didžiausias sergamumas ES, o pandemijos valdymo priemonės blogai veikia, per didelės teisės suteiktos turintiems galimybių pasą.

„Valstybė sugalvojo išrasti kažkokį modernų dviratį ir perkelti šitą pareigą ant darbuotojo pečių. Tai yra neatsakinga ir darbo ir socialinių garantijų atžvilgiu, stokoja socialinio teisingumo“, – kalbėjo parlamentarė.

Anot jos, trūkstant 40 tūkst. darbuotojų, priimtas sprendimas dar gali sumažinti darbuotojų skaičių ir tai daug kainuotų Lietuvos ekonomikai.

Konservatorius Andrius Navickas kvietė palaikyti mokamus privalomus testus, kadangi dabar leidžiami visų žmonių pinigai: „Mes kalbame apie svetimus pinigus. Apie žmonių pinigus, kuriuos mes taip labai lengvai leidžiame“.

Profesinės sąjungos: tai priverstinis skiepijimas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) akcentuoja, kad dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų.

„LPSK atkreipia dėmesį, kad tai yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą. Praktika rodo, kad skiepijimo skatinimo programos atneša kur kas daugiau naudos, nei prievartinės priemonės ir gąsdinimas sankcijomis. LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius ir neproporcingus, toks įstatymo pakeitimas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo, bei nepasitikėjimo skatinimo“, – rašoma pastaboje.

LPSK pripažįsta, kad gyventojų, darbuotojų testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau testai turėtų būti atliekami arba valstybės, arba darbdavio lėšomis.

„LPSK supranta norą paskiepyti kuo daugiau asmenų, kad sumažėtų galimų komplikacijų tikimybė susirgus COVID-19 infekcija, tačiau, kaip darbuotojų atstovai, negali pritarti siūlomiems pakeitimams ir ragina iniciatorius dėmesį sutelkti į valstybės finansuojamą testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę“, – akcentavo LPSK.

Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetas tokiai LPSK nuomonei nepritarė.

Kas privalo testuotis

Šiuo metu įvairių sričių darbuotojai, kurie neturi imuniteto COVID-19 ligai (nepasiskiepiję, nepersirgę), privalo kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga. Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Vyriausybė pasiūlė ir Seimas linksta pritarti, kad nuo gruodžio 1 dienos už testus mokėtų patys darbuotojai. Taip sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, paskatinant skiepijimąsi.„Delfi“ jau skelbė, kad Vyriausybė dėl šio pakeitimo sutaupytų 19 mln. eurų.

Pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.

Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas ir šių veiklų bei sričių atstovams:

• asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
• socialinės paslaugos ir veikla;
• švietimo paslaugos ir veikla;
• laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
• vaistinių darbuotojų veikla;
• krovinių tarptautinio vežimo veikla;
• viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
• viešojo administravimo subjektų veikla;
• profesinė karo tarnyba;
• veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
• gamybos įmonių darbuotojų veikla.