Kam siaurinti repertuarą?
Remiantis A. Loweno išplėtota teorija, šiuolaikinė civilizacija parengė vyrams ir moterims keturis pagrindinius seksualinius vaidmenis. Moterims, esą, lemta įkūnyti dukteris, seseris, romantiškus idealus arba motinas, o vyrams – sūnus, apginti pasirengusius brolius, herojiškus personažus arba tėvus. Kiekvienu raidos etapu žmogus, žinia, prisiima vis kitą vaidmenį, o vėliau, sutelkęs visiems jiems būdingus bruožus, tampa brandžia ir visaverte asmenybe, gebančia atsiskleisti įvairiose srityse, neišskiriant nė sekso, o atsiskleisdamas ne tik patirti, bet ir suteikti džiaugsmą. Deja, kai kurie žmonės kartais užsikerta ties vienu vaidmeniu ir jį vaidina ne tiktai nesustodami, bet ir vis labiau įsismagindami, rašoma portale menslife.com.
Tėtušio numylėtinė
Dukters vaidmuo imponuoja moterims, kurioms vaikystėje pristigo motiniškos šilumos, užtat su tėvu siejo stiprus emocinis ryšys. Tokios moterys paprastai anksti suvokia, kad traukia vyrų dėmesį, bet pačios į juos žiūri iš aukšto. Save jos linkusios vertinti kaip seksualinį objektą (beje, dažnai toks elgesys būdingas eskorto paslaugas teikiančioms gražuolėms). Vis dėlto moteris-duktė kiekvieną vyrą stengiasi įsprausti į tėvo rėmus ir ieško jo asmenyje tėviškų bruožų. Ryžtis intymiems santykiams ji gali net ir nepuoselėdama jokių romantiškų jausmų partnerio atžvilgiu. Šio tipo moterys neretai išgyvena dėl menamo arba realaus frigidiškumo bei negebėjimo patirti orgazmo.
Sūnus palaidūnas
Sūnaus vaidmeniui paprastai pasiduoda tie vyrai, kurie nesugeba pakilti aukščiau nebrandaus berniūkščio lygmens. Atsižvelgiant į kontekstą, tokiam „sūnui“ taip ir norisi lipinti palaidūno etiketę. Jis – tipinis pleibojus, švaistantis ne tiktai pinigus, bet ir seksualinę energiją. Užsimezgus romantiškiems santykiams, moterį toks vyras regi tarsi motiną, kurią privalo sužavėti jai įtikdamas. Būtent todėl jo seksualinė savivertė priklauso nuo jo sugebėjimo patenkinti partnerę. Kita vertus, kadangi partnerė simbolizuoja motiną, jis net ir intymiausiomis akimirkomis negali visiškai jai atsiduoti.
Vyro pagalbininkė
Sesers vaidmuo priimtinas toms damoms, kurios nuo vaikystės įnirtingai neigė savo seksualumą. Seseriško tipo moterų požiūris į vyrus iš esmės – aseksualus. Moteris-sesuo nori būti vyro pagalbininke, trokšta, kad su juo sietų bendri interesai, o seksualinis artumas atsidurtų antrame plane. Seksą šio tipo moterys laiko ne aistrų pasireiškimo, o bendradarbiavimo sritimi. Kitaip nei moterys-dukterys, seserų vaidmenį prisiimančios moterys geba gana lengvai patirti seksualinį malonumą, bet iš esmės jų santykis su partneriu dažnai įgauna aptarnaujamąjį pobūdį. Seseris „vaidinančios“ moterys neretai turi slaptų homoseksualinių potraukių. Turbūt nekeista, kad orgazmą joms paprastai sukelia klitorio stimuliavimas.
Tirono sūnus
Atėjo metas pakalbėti apie vyro-brolio tipą. Šitas vaidmuo paprastai prilimpa vyrams, kurie, dar būdami vaikai, vienydavosi su motinomis ir stodavo į akistatą su despotiškų polinių turinčiu tėvu. Vyrų-brolių, lygiai kaip moterų-seserų, požiūris į priešingą lytį iš esmės – aseksualus. Visgi, kitaip negu aktyviosios „seserys“, kurioms priskirtinos tam tikros „vyriškos“ savybės, vyrai-broliai dažniausiai pasižymi pasyvumu ir ypatingu jautrumu bei švelnumu. Žmonai toks vyras stengiasi atstoti vyresnįjį brolį. Deja, tokia pozicija dažnai slopina moters seksualinį atsaką ir nulemia vyro nusivylimą savimi.
Mergina iš puritoniškos šeimos
Romantišką idealą natūraliai besistengiančias įkūnyti moteris galima tapatinti su „tinkamai išauklėtomis“ merginomis, kitaip sakant, tokiomis, kurios išaugo gaubiamos dorovės ir kilnių vertybių persmelktos auros.
Šio tipo moteris domina vien romantiškas ryšys. Užsimezgus santykiams su vyru, jos elgiasi prieštaringai: iš pat pradžių gali demonstruoti iniciatyvą ir nusiteikimą intymumui, o po vedybų – tarsi visiškai užgesti, prarasti net menkiausią seksualinį interesą. Reikalas tas, kad sutuoktinį jos tapatina su tėvu, kurio atžvilgiu neleistini jokie intymaus pobūdžio pasvaičiojimai. Kad tokia moteris seksualiai išsilaisvintų, būtini tam tikri romantiški atributai. Jai regisi, kad jos vieta – ant pjedestalo, o vyras turi jausti pareigą ją garbinti ir minti mįslę, kaip tenkinti visus seksualinius jos poreikius. Šį vaidmenį prisiimančios moterys patiria ne tik klitorinį, bet ir vaginalinį orgazmą, bet jis nebūna visa apimantis: net ir tada išlieka ribos, pro kurias vyras nepatenka, nes tai sukeltų grėsmę asmeninei nepriklausomybei.
Seksualusis riteris
Vyrą-herojų, viena vertus, yra apsėdusi seksualinių nuotykių idėja, bet, kita vertus – jo poelgiai riteriški, kadangi jo galva kupina romantiškų iliuzijų. Jis gali būti energingas, netgi atrodyti agresyvus, priminti amžinąjį paauglį, nuolatos stojantį į kovą, nors retai kada laimintį. Toks vyras nesugeba jausti aistros ir meilės tam pačiam objektui. Vyras-herojus įnirtingai ieško svajonių moters, tačiau, vos ją suranda ir įstengia užkariauti, jinai jo akyse tuoj pat nustoja žavesio. Užvis labiausiai toks vyras bijo susisaistyti su moterimi ir visiškai jai atsiduoti, todėl dažnai taip ir nesukuria šeimos. Jeigu ir veda, žmona stebėtinai staiga jam pasidaro nebeįdomi. Dėl baimės visiškai atsiduoti moteriai vyrą-herojų neretai ištinka priešlaikinė ejakuliacija ir tokiu atveju orgazmą jisai patiria tik iš dalies.
Brandi dama
Motinos vaidmenį pasirenkančioms damoms viskas paprastai klostosi kuo puikiausiai, bet jos nesugeba apibendrinti patirties, sujungti jos į darnią visumą. Moteris-motina visada mano esanti brandesnė už partnerį ir pastebi visas silpnąsias jo charakterio puses, tačiau dėl įgimto polinkio aukotis paprastai yra nusiteikusi suteikti vyrui šiek tiek laisvės ir daug ką jam atleisti. Nors iš šalies gali atrodyti, kad moteris-motina paklūsta vyro valiai, iš tikro ji atlieka dominuojantį vaidmenį poroje. Deja, toks vaidmuo nesuteikia jai jėgų seksualiai išlaisvėti, nes koją kiša mazochistinės nuotaikos ir prisiimta kankinystė.
Šeimos galva
Tėvo vaidmenį renkasi tokie vyrai, kurie apibūdinami kaip darbštūs, pasiturintys, griežto vaikų auklėjimo šalininkai, pritariantys nuostatai, kad žmonos pareiga – gimdyti vaikus ir užsiimti buitimi. Seksą jie laiko vien fiziologinio poreikio patenkinimo priemone, o erekciją – ženklu, kad metas atsikratyti susikaupusios įtampos ir ramiai grįžti prie darbų. Turbūt suprantama, kad laikantis įsitvėrus tokio vaidmens sunku patirti pilnavertį malonumą iš sekso, o nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasimėgauti gyvenimu apskritai neįmanoma.
Laimingas duetas
Reziumuojant galima pasakyti, kad susitelkus tik į vieną vaidmenį ir tik jį vieną nuolatos vaidinant, emocinis ir seksualinis gyvenimas tampa gerokai skurdesnis negu galėtų būti.
Vienintelį vaidmenį įsitveriantiems asmenims gali nutikti dvejopai: jie gali sutikti sau tinkamo vaidmens atlikėją (pavyzdžiui, vyras-sūnus gali manyti, kad jam tiesiog nuskilo, jeigu pavyksta rasti moterį-motiną) arba nevalinga versti partnerį paklusti nuosavo vaidmens diktuojamoms taisyklėms. Deja, nei vienas, nei kitas variantas nesietinas su ypač laimingu seksualiniu gyvenimu.
Todėl norėtųsi patarti nustoti elgtis pagal šabloną, pamiršti įvaldytą vaidmenį ir pasimatuoti kitą amplua. Be to, atminkite, kad laiminga santuoka yra tokia, kurioje vyras ir žmona žvelgia vienas į kitą kaip į brandžią asmenybę, kurios nereikia versti šokti pagal kažkieno dūdelę, kuriai pažįstami kuo įvairiausi išgyvenimai ir kuri žino, kaip pademonstruoti ir tarpusavy suderinti skirtingus vyriškus arba moteriškus bruožus.
