Svarbu realistiškai įvertinti savo galimybes
A. Kvakšio teigimu, būsto įsigijimas yra rimtas sprendimas, todėl jam reikia tinkamai pasiruošti ir atlikti tam tikrus namų darbus. Visų pirma, jie yra susiję su savo finansinių galimybių įvertinimu.
„Mūsų banko atliktos apklausos duomenys rodo, kad tik 15 proc. apie naujus namus svarstančių lietuvių būstą ketina įsigyti nuosavomis lėšomis. Daugumai tam prireikia banko paskolos, kuri yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, paprastai prisiimamas keliems dešimtmečiams. Dėl to perkant būstą su paskola svarbu būti tikram, kad kredito grąžinimas nesukels finansinių sunkumų“, – pranešime spaudai sako A. Kvakšys.
Eksperto teigimu, neretai ko nors labai norėdami žmonės į viską ima žiūrėti pro rožinius akinius, nerealistiškai vertindami savo galimybes, todėl negavę paskolos nusivilia. Visgi A. Kvakšys pažymi, kad objektyvus finansinių galimybių vertinimas yra būtina būsto pirkimo su paskola dalis, atliekama pačių gyventojų labui, siekiant apsaugoti juos nuo per didelės finansinės naštos.
„Viena pagrindinių taisyklių, kurią reikėtų žinoti prieš imant banko paskolą, yra reikalavimas, kad visų asmens finansinių įsipareigojimų mėnesinių įmokų suma negali sudaryti daugiau nei 40 proc. jo pajamų. Taip pat vertinama, ar likusios pinigų sumos pakaks visiems šeimos nariams gyventi patogiai. Dėl to kiekvienu atveju yra atsižvelgiama ir į tai, kiek šeimoje yra narių. Prieš imant paskolą pravartu patiems pasitreniruoti ir keletą mėnesių pagyventi atsidedant paskolos įmokos dydžio sumą“, – pataria A. Kvakšys.
Reikia nepamiršti įrengimo ir išlaikymo kaštų
Tuo metu J. Vilkenė primena, kad su būstu susijusios išlaidos paskolos įmokų mokėjimu nesibaigia. Dėl to planuojant įsigyti namus reikėtų nepamiršti įsivertinti ir jo įrengimo bei išlaikymo kaštų. Šie didele dalimi priklauso nuo to, koks būstas perkamas.
„Pavyzdžiui, būstas senos statybos name gali būti pigesnis nei naujai įgyvendinamame projekte, tačiau seni daugiabučiai paprastai pasižymi prastesnėmis energinio efektyvumo savybėmis, jų inžinerinės sistemos dažnai yra pasenusios. Dėl to tokio būsto šildymo kaštai gali būti net kelis kartus didesni nei buto naujame name. Norint šiuos kaštus sumažinti namo gyventojams gali tekti papildomai investuoti į jo renovaciją, inžinerinių sistemų keitimą ir pan.“, – sako J. Vilkenė.
Be to, vystytojų atstovės teigimu, kartais senos statybos name įsigytam būstui reikia kapitalinio remonto – pakeisti senus vamzdžius, elektros instaliaciją, atnaujinti interjerą, virtuvės techniką, įrengti papildomą garso ir šilumos izoliaciją.
J. Vilkenės teigimu, naujos statybos būstas, lyginant su butais senos statybos namuose, paprastai suteikia ir nemažai kitų privalumų. Pavyzdžiui, naujuose šiuolaikiškuose projektuose didesnis dėmesys skiriamas gyventojų poreikiams pritaikytai namų aplinkai, vaikų žaidimo aikštelėms ir rekreacinėms erdvėms.
Kokybiškai įgyvendinamuose naujuose projektuose taip pat įrengiama pakankamai automobilių stovėjimo vietų, dažnai juose galima įsigyti ir nuosavą požeminę parkavimo vietą. Tuo metu nusipirkus butą sename daugiabutyje gali tekti susidurti su automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema, papildomai išsipirkti leidimą automobilį statyti mokamose vietose gatvėje, nes projektuojant senus namus šie aspektai paprasčiausiai nebuvo aktualūs.
„Taip pat vis daugiau gyventojų kreipia dėmesį į būsto energinio naudingumo klasę, o šiuo požiūriu naujos statybos namai taip pat yra pranašesni. Nuo 2018 metų visi naujai statomi gyvenamieji namai privalo būti ne žemesnės nei A+ energinio naudingumo klasės, o visi namai, kuriems statybų leidimas išduotas po 2020 metų – aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės“, – pažymi J. Vilkenė.
Aukštas pastatų energinis efektyvumas lemia mažesnes naujuose namuose gyvenančių žmonių šildymo išlaidas. Tai gali būti itin aktualu jau šį šildymo sezoną, kuomet šildymo kainos, kaip prognozuojama, Vilniuje gali augti net iki 70 proc.
Galimybės gauti paskolą priklauso ir nuo būsto likvidumo
Savo ruožtu A. Kvakšys pažymi, kad priimant sprendimą suteikti ar nesuteikti paskolą kiekvienu atveju bankui svarbu ne tik pakankamos ir stabilios paraiškos teikėjo pajamos, bet ir planuojamo įsigyti būsto likvidumas. Jis, visų pirma, priklauso nuo būsto būklės ir vietos mieste.
„Imant paskolą būstas yra įkeičiamas kaip kredito grąžinimo garantas. Dėl to bankui svarbu įsitikinti, kad būsto kaina atitiktų realią jo vertę, o pats butas būtų pakankamai likvidus. Jei būstas senos statybos name yra puikios būklės, tinkamas gyventi ir patrauklioje miesto vietoje, gauti finansavimą jo įsigijimui nebus sunkiau nei perkant naujos statybos būstą“, – sako A. Kvakšys.
Anot A. Kvakšio, „Luminor“ banko 2021 metų pirmo pusmečio duomenys rodo, kad lietuviai būstui įsigyti vidutiniškai skolinosi 83 tūkst. eurų, o vidutinė paskolos trukmė siekė 26 metus. Lyginant su 2020 metais, vidutinė būsto paskolos suma šiemet išaugo 25 proc., o lyginant su 2019 metais – net 49 proc.
