Ilgus metus gyvenimo būdo temomis pašnekovus kalbinanti Rūta prisipažino – jai niekada nebuvo svarbu būti ekrane, o juolab tapti žvaigžde.
„Man buvo įdomu kalbinti žmones ir būti kažkokio proceso, kurį kurčiau pati, ir kuris veiktų, dalimi. Labai to norėjau. Vienu metu mokiausi medicinos mokykloje, kažkaip sugebėjau įstoti į universitetą ir dar naktimis važiuoti montuoti. Viename egzamine aš tiesiog užmigau“, – prisipažino Rūta.
Pasakodama apie karjeros pradžią, moteris juokavo prisimindama savo pažintį su vyru Rolandu Remeikiu, taip pat dirbusiu už kadro: „Prisimontavau“.
„Kai ta pati kompanija ir dirba ir baliavoja kartu, tas vienas žmogus automatiškai labai dažnai būna kartu. Imi vis geriau jį pažinti. Dabar mes jau 27 metus esame kartu“, – kalbėjo laidos „Bučiuoju. Rūta“ vedėja.
Prieš penkerius metus Rūta su šeima miesto šurmulį nusprendė iškeisti į gamtą ir persikėlė gyventi į sostinės priemiestį. Čia puoselėja ūkį, kuriame gausu vištų, yra ančių, šunų. Dabar Rūta sako svajojanti apie vieną kitą karvę.
„Mintis, paleista į visatą kažkada tampa materialia. Aš savo močiutei sakiau, kad mano svajonė yra ištekėti už traktoristo ir melžti karves. Ir tai beveik tiesa. Mes gi nusipirkome nemažai žemės. Draugai klausia: „Kam jums to reikia? Gal išprotėjote?“. Gal ir išprotėjome. Tą žemę juk reikia dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto po šurmulio, pokalbių ir streso kupinos darbo dienos nėra nieko geriau nei grįžti į namus gamtos apsuptyje. Nors eteryje ji galėtų prakalbinti kad ir didžiausią tylenį, vakarai namuose, anot Rūtos, tylūs ir jaukūs.
„Esu žmogus, kuris grįžta iš darbo ir tyli. Man patinka, kai namuose visi yra. Ir visi kalbasi tarpusavyje. Aš tuo tarpu tyliu ir ilsiuosi. – pasakojo laidos viešnia ir patikino, kad net ir gerai pailsėjusi namuose diktatūra neužsiima ir kumščiu per stalą netranko. – Vienintelį kartą esu sudaužiusi lėkštę į sieną. Net neatsimenu dėl ko. Tiesiog kartais norisi nuleisti garą. Mūsų namuose yra taip: ką tėvukas padarys, tas yra gerai. Jeigu man namuose reikėtų šitaip kovoti, numirčiau. Namie noriu pilies su varpeliu, kuriuo pažvanginusi galėčiau paprašyti kavutės ar arbatos su medumi. Man nereikia triukšmo. Dėl to ir pabėgau iš miesto. Ir noriu dar toliau pabėgti. Jeigu galėčiau gyventi vienkiemyje su briedžiais ir elniais, aš išvis į miestą negrįžčiau“.
20 metų LNK televizijoje dirbanti R. Mikelkevičiūtė išsisuko nuo klausimo apie uždarbį, tačiau pasidžiaugė ją supančia darbo atmosfera.
„Duonai ir sviestui užtenka. <...> Man atrodo, kad darbe mane vertina. Dabar profesionalų, darbuotojų, kurie stengtųsi, trūksta visur. Manau, kad mūsų komanda stengiasi. Tad bet koks privatus verslas šiais laikais tokius darbuotojus turėtų nešioti ant rankų“, – įsitikinusi „Nepatogių klausimų“ pašnekovė.
Pasiteiravus, kokias temas jai gvildenti savo laidoje yra nepatogu, Rūta patikino, kad ir dabar nenorinti atsiminti atvejų, susijusių su vaikais.
„Man tai drasko širdį. Nežinau, gal iš kažkokio kito gyvenimo tai atsinešiau. Net gi jeigu matau kažkokią žinią apie vaikus naujienų portaluose, praleidžiu. Nenoriu matyti. Šis jausmas – iš vidaus. Mato istorija buvo drama ir tuo pabaikime“, – prisimindama visą Lietuvą sukrėtusio Matuko, kuris buvo pražudytas savo mamos ir patėvio, paminėjo Rūta.
TV laidos vedėja, nepamiršdama žurnalisto etikos ir neatskleisdama pavardžių, sutiko pasidalinti nemaloniai nustebinusia istorija apie vieną savo pašnekovų.
„Žmonės galvoja, kad tie žurnalistai yra svolačiai – iškarpo laidas, neleidžia pasisakyti ir t.t. Mes, kaip gydytojai, kurie apie savo pacientus – tik gerai arba nieko. Galiu papasakoti neminėdama pavardės. Tai yra žinoma persona, bet ne dainininkė. Kai žmogus į studiją ateina visiškai apsinešęs nuo narkotikų ir šokdina visą personalą taip, kad tu net nežinai, kaip reaguoti... Esą poniai žengti ta pačia žeme, kaip ir tu, yra ne lygis.
Be abejonės, mes nusprendėme daugiau šio žmogaus nebekviesti, kadangi yra demonstruojama tokia panieka, kokios net Holivude vargu ar rasi: „Oi, koks durnas klausimas. Na, žinokite, man ne lygis tai, apie ką jūs kalbate“. To jūs TV ekranuose nematėte. Mes išleidome ją į eterį, bet iš pagarbos kiek pakarpėme laidą“, – pasakojo ji.
Vyresnėlę dukterį Dominyką auginantys Rūta ir Rolandas 2015 metų gruodį susilaukė sūnaus Jono Antano. Moteris įsitikinusi, kad tokie pokyčiai – pats geriausias jaunystės eliksyras.
„Jeigu tik galite šiek tiek vyresnė susilaukti vaikų, darykite juos. Ne tas žodis, kaip tai atjaunina. Aš nepateisinu, tačiau labai gerai suprantu vyrus, kurie su jaunomis panomis susilaukia vaikų. Tuomet galvose įsijungia kitas rėžimas. Visi rūpesčiai sugrąžina 25 metais atgal. O tai, kas yra galvoje, yra ir aplinkoje.
Vyresnei porai tai yra naujas impulsas būti kartu, tai įkvepia. Tai net gi sutvirtina santykius. Aš savo vaiką maitinau krūtimi, nes nesu iš tų, kurios atiduoda savo atžalas auklėms. Auklę samdėme gal tris mėnesius, kai aš išėjau į darbą ir neturėjau kito pasirinkimo.
Pamenu, kartą, kai dar tekdavo maitinti kas tris valandas, mudu abu su vyru padėję galvas ant lovos krašto vienas į kitą žiūrime ir jis sako: „Tai čia yra laimė?“. Iš tiesų, kur gali tilpti romantika besirūpinant vaiku? Abu pervargę, atsiranda įvairių klausimų vienas kitam – kodėl vienas gali išeiti, o kitas turi likti namuose ir t.t.
Bet juk žmogus yra užprogramuotas rūpintis ir turėti atžalą. Jonas į mūsų šeimą atnešė fantastiško jausmo. Galima sakyti, išgyvename santykių renesansą. Grįžo vienas kito matymas. Tu dar kartą supranti, su kuo nori būti“, – kalbėjo pašnekovė.
Laidos vedėjui pasiteiravus, ar daug dėmesio sulaukia iš vyriškosios giminės, Rūta neslėpė – žinutes rašo ir jauni, ir žavūs, ir vyresni.
„Jeigu būčiau buka ir šeimoje būtų negerai, tikrai galėčiau lakstyti. Aš nesu ta moteris, kuri kentėtų. Bet mano šeimoje viskas labai gerai ir mano vyras – nuostabus“, – patikino R. Mikelkevičiūtė.
Puikiomis formomis bei jaunatviškumu pasigirti galinčios 48-erių moters išvaizdos dar niekada nėra lietęs plastikos chirurgas. Ji pasakojo kažkada svarsčiusi apie krūtinės didinimo operaciją, tačiau dabar džiaugiasi vis dėlto nutarusi po skalpeliu nesigulti.
„Gamta man nepadovanojo gerų duomenų. Aš visada buvau pilka pelė. Mažutė, pilka pelė. Bet koks paradoksas – dabar man siūlo demonstruoti madas. Dabar aš džiaugiuosi, kad nedarkiau savo krūtinės. Nors nesu prieš. Jeigu tu jautiesi nelaiminga ir tave dėl to lenkia prie žemės – daryk.
Vienas mano buvusių vaikinų, už kurio aš turėjau ištekėti, man pasakė: „Tavo krūtinė galėtų būti ir didesnė“. To vyro mano gyvenime nebeliko. Jeigu pradėsi, nenustosi operuotis, nes visada bus gražesnių, aukštesnių, plonesnių. Taip, aš noriu senti oriai. Aišku, nereikia meluoti, ne vien su grietine ir agurkais, kadangi nė vienas, nė kitas nepadeda. Aš gerbiu savo kūną, kuris išnešiojo gyvybę. Kodėl turiu jį niokoti ir atrodyti kaip devyniolikmetė? Kodėl?“ – retoriškai klausė Rūta.
„Jeigu tu namie nuolat esi spaudžiama ir jautiesi negerai, dėkis, kokias nori kaukes, gulkis pas kokius nori plastikos chirurgus ant stalo – nieko nepavyks. Moteriai išlaikyti jaunystę padeda harmonija su savimi“, – įsitikinusi laidos pašnekovė.
27 santuokos metus skaičiuojantys Rūta ir Rolandas susituokė dar 2005-aisiais. Na, o 2017 m. liepą jiedu amžiną meilę prisiekė ir bažnyčioje. Sureaguodama į laidos vedėjo Rolando Mackeivičiaus susidarytą nuomonę stebint porą iš šalies, Rūta prisipažino, kad vyrui neretai tenka prisitaikyti prie jos gyvenimo būdo.
„Aš nesu lengviausia moteris, nepaisant mano lengvų kūno linijų. Papasakosiu vieną istoriją. Man reikia nuotykių ir adrenalino. Man nuobodu tiesiog gulėti pievoje. Kartą pagaliau išsitempiau savo vyrą keliauti per Afriką. Fantastiškas viešbutis, pro kurio langus matyti skardis, žirafos. Atsikemšu balto vyno butelį ir sakau: „Dabar kaip sėsčiau į lėktuvą, kaip skrisčiau“. Žiūriu, mano vyras dairosi, sako: „Būčiau žolę nupjovęs“. Įsivaizduoji? Tokie žmonės gali būti kartu. Ir nereikia norėti vienas kito pakeisti. Arba tau gera ir saugu su tuo žmogumi, arba ne“, – įsitikinusi Rūta.
Vis dėlto moteris neslėpė, kad jųdviejų santuokoje ne viskas buvo rožėmis klota.
„Mes turėjome krizių. Esame pasiuntę vienas kitą po velnių ir vos neišsiskyrę. Tai nutiko maždaug prieš 15 metų, tad negaliu tiksliai pasakyti dėl ko. Bet tokiais atvejais įvertini – o kas po to? Kita santuoka bus tokia pati, gi nuo savęs tai nepabėgsi“, – nuomone dalijosi laidos „Nepatogūs klausimai“ viešnia.
Su dukra Dominyka, studijuojančia JAV Rūta sako turinti itin stiprų ryšį. Mama ir dukra neseniai net pasidarė vienodas tatuiruotes. Rūta laidoje atskleidė tik gerokai vėliau sužinojusi, kad jos atžalai ši kūno piešinys nebuvo pirmas.
„Sureagavau į tai pasakydama, kad, mano nuomone, tatuiruotė turi turėti prasmę. Ir mudvi tą prasmę radome - pasidarėme lietuviškos lelijos tatuiruotes. Nieko stipresnio už šį moteriškumo simbolį nėra. Jis reiškia kelionę iš dumblo per vandenį link saulės. Taip pat viena kitai savo raštu užrašėme žodžius „dėl tavęs“. Sakiau jai: „Kai tu būsi toli, ji mane šildys, o kai manęs jau nebebus, aš savo žiedą kelsiu link saulės“.
Kalbant apie jos studijas, na, kaip aš galėjau neleisti vaiko studijuoti į užsienį, jeigu ji ten veržėsi? Net ir tada, kai ji būdama 16-17 metų išvyko į Kiniją aš savęs paklausiau – jeigu turėčiau tokią galimybę, tokią galvą, ar likčiau? Ne, aš nerčiau į nuotykį. Ir išleidau. Nors kurį laiką prabusdavau 4 ryto iš to motiniško streso, nežinodama, kas bus.
Galiu pasakyti, kad labiau išgyvenau, kai ji išskrido į JAV nei tuomet, kai išvyko į Kiniją. Ko gero todėl, kad tuomet žinojome, jog ji grįš. O dabar, nors ji sako, kad grįš, mes to nežinome“, – jautria tema atviravo pašnekovė.
Patys nepatogiausi klausimai Rūtos laukė laidos pabaigoje. Čia ji paatviravo apie intymaus gyvenimo detales bei atsakė, kokioje netikėčiausioje vietoje teko mylėtis.
