Belieka tik stebėtis, kodėl visada prigyja atsodinant miškus didžiuliais kiekiais sodinami medžiai. Sėkmę, pasirodo, lemia vienas sodinimo technologijos niuansas, padedantis medžiams išsilaikyti. Kas tai per paslaptis?
Kaip tinkamai pasodinti medį
Patys svarbiausi yra keli pradiniai etapai. Viską atliekant pagal taisykles pasodintas medis paprastai nežūva, rašoma portale novete.ru.
Pirmas etapas
Prieš sodinant medelyne įsigytą medelį, reikia kelias dienas jo nelaistyti – tegul jis patiria drėgmės trūkumą. Medžiui tai rimtas sukrėtimas, po kurio jis iš visų jėgų pradeda auginti šaknis. Vis dėlto pernelyg užtęsti sukurto sausmečio nereikia, nes medis gali imti mesti lapus arba spyglius ir galop visiškai nuskursti. Ideali trukmė – 3–4 dienos.
Likus parai iki pasodinimo į nuolatinę vietą, vazone augantį medį reikia įkelti į konteinerį su vandeniu, vazoną panardinant per 5–7 centimetrus. Į vandenį reikia pridėti trąšų, pavyzdžiui, biohumuso arba kitokių. Po tokių „vaišių“ dar jaunas medelis pradeda įnirtingai auginti šaknis.
Antras etapas
Būtina pakalbėti apie duobę, tiksliau, jos gylį, nes tinkamo gylio duobė – kone esminė sąlyga medžiui prigyti. Duobė turi būti bent 60 centimetrų gylio. Kuo gilesnė, tuo geriau, tačiau 60 centimetrų ribą pasiekti būtina. Aišku, pernelyg įsismaginti nereikia – ne laidoti juk medį ruošiatės.
Trečias etapas
Duobę būtina tinkamai paruošti medžio sodinimui, vaizdžiai tariant, suformuoti duobės dugne pagalvę. Taigi, iš pradžių įberkite puraus juodžemio, sumaišyto su eglių arba pušų spygliais. Medžiui jos taps puikiausiu maisto šaltiniu. Visą šį turinį reikia užpilti vandeniu. Optimalus vandens kiekis – du laistytuvai. Į vieną rekomenduojame įberti augimą stimuliuojančių trąšų.
Ketvirtas etapas
Į duobėje pagamintą pliurzą ir reikia įstatyti medį, o tada užberti duobę žemėmis. Sodinant eglę, pušį arba kėnį į žemę patartina įmaišyti nedidelį kiekį upės smėlio – medžiui tai bus tikra dovana. Dar iš viršaus galima užberti specialiai sodinamos rūšies medžiams skirtų trąšų. Drėgnoje terpėje jos iš lėto tirps, todėl net sunkiausiu laikotarpiu medis bus aprūpintas pilnaverčiu maitinimu.
Žinoma, sodinant medžius miške jokių trąšų niekas neberia, kadangi tenai augalams pakanka ir natūralių maitinimo šaltinių – su žemėmis sumišusių nukritusių lapų ir spyglių, tačiau sodinant medį prie namų neprošal apsidrausti.
