Pusantros minutės trukmės vaizdo įraše daugiausia rodoma, kaip įvairių parduotuvių ir prekybos centrų darbuotojai tikrina įeinančių žmonių galimybių pasus – Lietuvoje galiojantį dokumentą, įrodantį, kad žmogus yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, persirgęs infekcija arba gavęs neigiamą testo rezultatą.

Ekrane pasirodo užrašai anglų kalba, kas leidžia manyti, kad įrašas buvo skirtas tarptautinei bendruomenei „įspėti“ apie neva Lietuvoje vykstančius baisius, neįprastus įvykius. Pateikiame ekrane pasirodančių įrašų vertimą į lietuvių kalbą:

„Praeitą mėnesį Lietuva tapo pirmąja šalimi Europoje, visiems žmonėms įvedusia griežtus Covid pažymėjimo reikalavimus. Žmonėms be Covid pažymėjimo neleidžiama įeiti į daugelį viešų vietų: parduotuvių, parduotuvių centrų, bankų, restoranų, kavinių, sporto klubų, bibliotekų, taisyklų, kirpyklų ir daug daugiau. Prie įėjimo į viešas vietas žmonės laukia eilėje, kad būtų patikrinti jų Covid pažymėjimai. Apsaugos darbuotojai skenuoja kiekvieno žmogaus pažymėjimą, kartais su rankiniu skenavimo aparatu, kartais su specialiais įrenginiais. Jei turi galiojantį pažymėjimą, užsidega žalia lemputė ir pasigirsta garsinis signalas. Tada gali užeiti. Covid pažymėjimai egzistuoja QR kodo formatu telefone arba spausdintu formatu. Žmogus be Covid pažymėjimo negali įeiti į jokią viešą vietą. Tokiam žmogui uždrausta dalyvauti socialiniame gyvenime.“

Kadras iš klaidinančio vaizdo įrašo

Toliau įraše pasirodo informacija, kad Lietuva pirmoji įvedė su Covid pažymėjimais susijusius ribojimus, tačiau kitose šalyse kelių savaičių bėgyje taip pat ketinama juos įvesti. Paskutinis ekrane pasirodo užrašas „Ar tokio pasaulio tu nori?“.

Tiesa ta, kad šiame įraše pateikiama klaidinga informacija – tiek apie tai, kad Lietuva pirmoji įvedė vakcinaciją patvirtinančio dokumento reikalavimą įvairioms veikloms vykdyti, tiek apie tai, kad Galimybių paso neturintys žmonės negali patekti į visas viešas vietas.

Klaidinga informacija: Lietuva tapo pirmąja šalimi Europoje, visiems žmonėms įvedusia griežtus Covid pažymėjimo reikalavimus

Iš tiesų, kaip dar šių metų liepos 30 d. skelbė portalas schengenvisainfo.com, Europos Sąjungoje vakcinaciją patvirtinančių dokumentų reikalavimas pamažu tampa norma. Jau prieš du mėnesius skelbta, kad reikalavimus, susijusius su tokiu dokumentu taiko arba ketina taikyti 16 ES šalių (vėliau šis sąrašas dar išsiplėtė) – Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir Ispanija. Iš visų valstybių, įvedusių su tokiu dokumentu susijusius reikalavimus, jie nutraukti tik Danijoje, pasiekus aukštą populiacijos vakcinacijos lygį, ir Ispanijoje, kai tokio reikalavimo nepatvirtino Ispanijos Aukščiausiasis teismas.

Austrija buvo viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusių taikyti COVID-19 sertifikatus. Šis dokumentas visuomenei pristatytas jau gegužės 19 d. Vis dėlto, griežtesni reikalavimai imti taikyti tik rugpjūčio 15 d. Nuo šios datos tik COVID-19 sertifikatą turintys asmenys gali patekti į tokias vietas, kaip restoranai, viešbučiai, įvairūs renginiai (taip pat ir vykstantys lauke), muziejai, parduotuvės, naktiniai klubai ir pan.

Kipre nuo liepos 31 į visas viduje ir lauke esančias viešas vietas, kuriose vienu metu gali būti daugiau nei 20 žmonių, įskaitant toje vietoje dirbančius asmenis, privaloma pateikti Saugumo pasą (aut. past. – Galimybių paso atitikmuo Kipre).

Danija tapo pirmąja šalimi Europoje, kurioje atsirado lietuvišką Galimybių pasą atitinkantis dokumentas ir taip pat pirmąja šalimi Europoje, panaikinusia šį dokumentą dėl itin sumažėjusių infekcijos rodiklių. Šioje šalyje COVID-19 pažymėjimas atsirado kovo mėnesį, kai šalyje atsidarė zoologijos sodas. Tai buvo pirmasis karantino atlaisvinimas, kuriuo galėjo džiaugtis COVID-19 pažymėjimą turintys asmenys. Vėliau atlaisvinant vis daugiau veiklų šis dokumentas tapo būtinas daugelyje viešų vietų. Nuo rugsėjo 1 d., pasiekus aukštą pasiskiepijusių nuo viruso žmonių šalyje skaičių ir iki minimumo sumažinus sergamumo rodiklius, COVID-19 pažymėjimų Danijoje atsisakyta, kaip ir paskutinių likusių pandemijos metu įvestų apribojimų.

Prancūzijoje skiepų pažymėjimo ar įrodymo, kad žmogus persirgo infekcija ar turi neigiamą testo rezultatą, kino teatruose, teatruose, muziejuose, bibliotekose, sporto klubuose, naktiniuose klubuose, kitose pasilinksminimų vietose, renginiuose, viešbučiuose ir kt. imta reikalauti nuo liepos 21 d. Nuo rugpjūčio 9 d. dokumento galimybės išplėstos – jis tapo būtinas, norintiems apsilankyti kavinėje, keliauti lėktuvu ar šalies viduje traukiniais, lankant artimuosius senelių globos namuose, besilankantiems gydymo įstaigose, išskyrus būtinąją pagalbą, didesniuose prekybos centruose.

Italijoje nuo rugpjūčio 6 d. COVID-19 pažymėjimo reikalaujama, norint patekti į daugelį jau prieš tai išvardintų viešų erdvių, išskyrus parduotuves ir viešbučius.

Liuksemburge COVID-19 pažymėjimo daugelyje viešųjų erdvių reikalaujama nuo birželio 10 d. viešojo maitinimo įstaigos galėjo pasirinkti, ar taikyti vadinamąjį „CovidCheck“ režimą ar imtis kitų griežtų infekcijos valdymo priemonių, tokių kaip atstumo tarp klientų laikymasis, kaukių dėvėjimas ir pan.

Remiantis šia informacija, akivaizdu, kad Lietuva nėra pirma šalis Europoje, kurioje įsigaliojo plataus masto COVID-19 vakcinacijos statusą ar persirgimą infekcija įrodančio dokumento reikalavimas. Šiuo metu panašūs dokumentai galioja didelėje dalyje Europos valstybių. Kiekvienoje iš jų COVID-19 pažymėjimo suteikiamos galimybės šiek tiek skiriasi.

Klaidinga informacija: Covid pažymėjimo neturinčiam žmogui uždrausta įeiti į visas viešas vietas, toks žmogus atskiriamas nuo socialinio gyvenimo

Nors Lietuvoje nuo rugsėjo 13 d. daug kur imta reikalauti Galimybių paso, šio dokumento reikia ne visur.

Galimybių paso neturintys asmenys gali patekti į būtinųjų prekių parduotuves, jei jos turi atskirą įėjimą iš lauko, o jų plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. metrų, važinėti viešuoju transportu ar taksi, gauti laidojimo paslaugas, lankytis muziejuose ar ekspozicijose, gauti remonto paslaugas, jei kontaktas su paslaugos teikėju trunka trumpiau nei 15 min., gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, lankytis bibliotekose, gauti veterinarines paslaugas, gauti atvirose erdvėse vykdomas paslaugas ir pan.

Išvados

Remiantis pateikta informacija galima teigti, kad socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Lietuva nėra pirmoji Europos valstybė, kurioje pradėti taikyti Galimybių pasą atitinkantys dokumentai. Tokių dokumentų reikalaujama daugelyje ES priklausančių valstybių, tačiau daugelyje jų reikalavimai, kur privaloma pateikti COVID-19 pažymėjimą, o kur ne, šiek tiek skiriasi.

Taip pat netiesa, kad be Galimybių paso Lietuvoje žmonėms neleidžiama patekti į visas viešas vietas, jie išstumiami iš sociumo. Tokio dokumento reikalaujama tik tam tikrose erdvėse, kur kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija, taip pat ten, kur yra didelė artimo kontakto su kitais žmonėmis tikimybė, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia kontaktinių paslaugų ar viešų vietų sąrašą, kur Galimybių paso reikalavimas nėra taikomas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)