Panašus kainų lygis, koks dabar yra JAV, buvo užfiksuotas dar 2008 m., šalies ekonomikai pasiekus aukščiausią tašką prieš finansų krizę, o naftos kainoms – 140 JAV dolerių už barelį. Tai sufleruoja, kaip seniai esame matę tokį spartų kainų augimą, kuris dabar tiek investuotojams, tiek gyventojams kelia nerimą.
Kodėl nerimauja investuotojai?
Investuotojai jaučia įtampą, nes išaugus infliacijai pasikeitė didžiausią grąžą generuojančios priemonės, todėl ne visi rinkos dalyviai prisitaikė ir pasiekė gerus rezultatus. Ilgą laiką puikiai veikusios ir didelius pelnus nešusios investicijos į technologijų įmones jau gana ilgai yra neutralios ir daugiausiai konsoliduojasi. „Amazon“ pasiekė 3500 JAV dolerių kainos lygį dar 2020 m. rugpjūtį ir nuo to laiko svyruoja žemiau šios ribos. Ši tendencija galioja ir kitoms rinkos žvaigždėms, tokioms kaip „Apple“, „Netflix“, platesniu mastu „Facebook“ ir „Microsoft“.
Šios tendencijos priežasčių galima rasti daug, bet vienas iš rinkos požiūrių išties įdomus ir anksčiau neaptartas nei žurnalo „Investuok“ puslapiuose, nei kitur Lietuvoje. Didžiosios technologijų įmonės taip pabrango ir jų vertinimai pasidarė tokie išpūsti, kad daugelis tapo obligacijų atitikmenimis.
Investuotojai šių bendrovių dydį, pirmavimą savo sektoriuje ir nuoseklų augimą pradėjo lyginti su kitomis saugiomis priemonėmis ir tai iš dalies tapo obligacijų alternatyva. Tačiau čia ir slypi problema – augant infliacijai, auga palūkanos ir obligacijų pajamingumas, todėl jų kainos ima kristi. Ši tendencija vis ryškesnė ir tarp šių akcijų, kai infliacija ir palūkanos pradėjo didėti, atsirado neigiamas spaudimas akcijų kainai.
Iki metų vidurio geriausiai pasirodė žaliavų, energijos ir finansų sektoriai. Įdomu, kad jų vertės pokyčiai nuo praeito rudens buvo išties įspūdingi ir smarkiai aplenkė technologijų įmones. Šioms tendencijoms ir jų pokyčiams labai didelę įtaką turėjo spartėjanti infliacija. Aukštesnės žaliavų kainos persiduoda į pramonę ir gamybą, o tai vėliau lemia didesnes galutinių prekių kainas.
Atsiradus kainų augimui kasdienių prekių segmente, fiksuojama infliacija, kuri skatina obligacijų pajamingumą kilti. Aukštesnis pajamingumas leidžia bankams kelti palūkanų normas, todėl jų pelno marža didėja, tai augina pelno lūkesčius ir skatina akcijų kainų didėjimą. Todėl, keičiantis ekonominiams režimams, keičiasi ir sektoriai, kurie pasiekia geriausius rezultatus.
Tačiau jeigu profesionalūs investuotojai šių pokyčių nepastebi ir nieko nekeičia, jų grąžos rodikliai ima vis labiau atsilikti nuo rinkos vidurkio ir kitų žaidėjų, tai paskatina valdomo kapitalo mažėjimą, o kartu ir pelno kritimą iš pinigų valdymo verslo. Todėl kiekvienas didesnis tendencijų pokytis kelia įtampą tarp investuotojų, jie nerimauja, ar pavyks išlikti ir uždirbti pakankamą grąžą.
Kaip infliacija veikia kasdienę ekonomiką?
Nuosaikus kainų augimas yra ganėtinai įprastas ir pastarąjį dešimtmetį jis visuomet buvo, ypač paslaugų sektoriuje. Tačiau tikėtina, kad šiuo metu infliacija yra 2–3 kartus didesnė nei anksčiau, tai šiek tiek išbalansuoja situaciją.
Dabar infliacija labiausiai jaučiama sektoriuose, kurie yra arti pradinių žaliavų, nes jų kainos tam tikrais atvejais augo net ir kartais. Vienas iš pavyzdžių yra nekilnojamasis turtas, kuriam pastatyti reikia metalo, medienos, vario.
Kyla ir kitos žaliavos, pavyzdžiui stipriai išaugusi geležies rūdos kaina daro tiesioginę įtaką kainai plieno, kuris plačiai naudojamas statybose, betonavimo darbuose. Išaugusios naftos kainos veikia plastiko rinką, o iš jo gamina daug šiltinimo medžiagų.
Dėl šių priežasčių JAV statybų įmonės dažnai nebepateikia galutinių statybos kainų, o išskiria darbų kaštus ir žaliavas, kurias rangos darbų pirkėjas apmokės pagal faktą. Šios tendencijos laipsniškai ateina ir į Lietuvą. Žurnalo „Investuok“ organizuotoje NT konferencijoje vystytojai gan plačiai komentavo, kodėl statybos įmonės didina butų ir darbų kainas, o tie, kurie turi ilgalaikes fiksuotas rangos sutartis, gali patirti nuostolių, nes pakilusios medžiagų kainos suvalgys visą pelno maržą.
Kita įdomi situacija susiklostė puslaidininkių rinkoje, kurioje dėl didelės elektronikos paklausos susiformavo šių mikroschemų trūkumas. Jis riboja ir brangina naujų automobilių gamybą, todėl smarkiai auga naudotų transporto priemonių paklausa ir kainos. JAV ši tendencija itin akivaizdi – toliau sparčiai kyla naudotų automobilių kainas sekantis „Manheim“ indeksas.
Brangstančios žaliavos yra daugelio prekių sudedamoji dalis, todėl laipsniškai persiduoda galutinei jų kainai ir vartotojams. Akivaizdžiausia ši tendencija būna tuo verslo ciklo metu, kai gamybos pajėgumų apkrova vis labiau auga ir atsiranda galimybė rinktis brangesnius užsakymus bei kelti kainas. Dabartinis etapas ganėtinai panašus, tik pajėgumų apkrovos priežastys daugiau susijusios su pandemijos vartojimo ypatumais ir neįprastu prekių judėjimu. Tačiau aukštesnės kainos pritrauks daugiau pasiūlos, o po pandemijos vartojimas keisis nuo prekių prie paslaugų, tad tai suteiks atokvėpį žaliavų kainų kilimui.
Politinė įtaka ir pokyčiai
Paskutiniais metais politinėje arenoje įvyko daug didelių pokyčių, kurie, tikėtina, turės reikšmingą ir ilgalaikę įtaką tolesnėms ekonomikos ir infliacijos tendencijoms. Pagrindiniai pokyčiai jau pakankamai plačiai aprašyti žurnale „Investuok“ – pakeistas JAV centrinio banko infliacijos tikslų formulavimas ir naujas valstybių fiskalinės politikos supratimas, ypač ją ribojančių limitų pakoregavimas. Šiuo metu vyksta šių pokyčių testavimas realioje rinkoje.
Istoriškai JAV centrinis bankas siekdavo išlaikyti 2 proc. metinę infliaciją. Pasiekus šį lygį, banko nariai rimtai sunerimdavo ir netrukus imdavo kelti palūkanų normas, tai sulėtindavo ekonomiką. Naujasis infliacijos tikslas formuluojamas kaip siekis išlaikyti vidutinę 2 proc. infliaciją, tai yra nepaisyti trumpalaikių jos šuolių virš šio lygio, bankas toleruos aukštesnį epizodinį kainų kilimą.
Antrasis pokytis buvo fiskalinės valstybių politikos suvaržymų panaikinimas. Didžiosios ekonomikos iš esmės nebeskaičiuoja pinigų ir biudžeto deficito, siekia tik palaikyti ekonominį aktyvumą. Pasikeitus JAV prezidentui buvo patvirtinta 1,9 trln. dolerių skatinimo programa, ją vykdant gyventojai gavo po 1400 JAV dolerių vienkartinę išmoką. Vėliau pradėti kuri planai dėl 4 trln. infrastruktūros investicijų šalyje.
Fiskalinės politikos atlaisvinimas, tokio masto paskutinį kartą matytas tik per II pasaulinį karą, pastebimas žiūrint į šalies biudžeto deficito skaičius. Per 2020 m. deficitas siekė 3,1 trln. ir buvo didžiausias istorijoje, gerokai aplenkdamas 1,4 trln. lygį per 2009 m. ekonomikos krizę.
Istoriškai JAV fiskalinis ir prekybos deficitai artimai koreliuodavo su JAV dolerio verte. Deficitams išaugus, JAV dolerio vertė krisdavo kitų valiutų atžvilgiu. Jeigu šis scenarijus realizuotųsi, tai padarytų didelę įtaką žaliavų kainoms, kurios itin priklausomos nuo dolerio vertės – krentant JAV doleriui, žaliavų kainos auga. Tai paskatintų tolesnę infliaciją dėl žaliavų brangimo.
Apskritai per šį trumpą pandemijos laikotarpį fiskalinės politikos supratimas labai pasikeitė. Iki šiol mintis dalinti žmonėms pinigus atrodė tolima ir svarstytina tik kritiniu atveju, tačiau ji labai greitai buvo realizuota ir pasiteisino be didesnių pasekmių. Galbūt tai verčia politikus svarstyti, kodėl gi to nedaryti dažniau, siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą.
Taip pat spaudoje pasirodė svarbių ir žinomų investuotojų komentarų, kad dabartinis centrinio banko skatinimas ir valstybės išlaidų lygis visiškai neatitinka esamos ekonominės situacijos. Legendinis investuotojas Stanley Druckenmilleris (jo pagrindinės pozicijos žurnale „Investuok“ anksčiau būdavo periodiškai aprašomos) sakė, kad dabartinė monetarinė ir fiskalinė politika niekada taip neatitiko ekonominės realybės ir šie veiksmai kelia įvairių turto klasių kainų burbulų riziką bei neigiamai veikia JAV dolerį ilgalaikėje perspektyvoje, ypač jo pasaulio rezervinės valiutos statusą.
Darbo rinkos faktorius
Kitas itin svarbus infliacijos kintamasis – darbo užmokesčio augimas. Žaliavų kainų ciklai suteikia infliacijai bangas, tačiau nuoseklų kainų augimo tempą išlaiko tvarus, spartesnis nei produktyvumo didėjimas, darbo užmokesčio kilimas. Todėl, darbo kaštams pradėjus sparčiau augti, tai būtų viena iš pagrindinių prielaidų, kad šįkart infliacija išsilaikys ilgiau ir aukščiau.
Pandemija gerokai paveikė darbo rinką ir sukūrė ganėtinai neįprastas aplinkybes joje. Verslo atstovai teigia, kad dabar itin sunku rasti darbuotojų, ypač už minimalų atlyginimą. Smulkiojo verslo asociacijos rengiamas indeksas, kuris rodo, kaip sunku užpildyti laisvas darbo vietas, siekia visų laikų aukštumą. Tai sufleruoja, kad po pandemijos atsiveriant ekonomikai ir paslaugų sektoriui sugrįžtant į įprastą darbo ritmą verslo operatoriams sunku užpildyti darbo pozicijas, kurių atlygis žemesnis nei vidutinis.
Spaudoje pasirodė ganėtinai daug žinučių, kad ne tik mažos, bet ir didelės bendrovės imasi kelti atlyginimus, siekdamos pritraukti darbuotojų. Tarp geriausiai pažįstamų įmonių buvo „McDonaldʼs“, kuri paskelbė didinsianti užmokestį apie 10 %, iki daugiau nei 13 JAV dolerių už valandą, ir pasamdysianti 10 000 naujų darbuotojų per ateinantį ketvirtį, ir „Amazon.com“ – pastaroji paviešino planus pasamdyti 75 000 naujų darbuotojų JAV ir Kanadoje, o vidutinį darbo užmokestį padidinti iki daugiau nei 17 JAV dolerių už valandą ir išmokėti 1000 JAV dolerių premiją pasirašant naują darbo sutartį. Panašius planus paskelbė ir restoranų tinklas „Chipotle Mexican Grill“, prekybos įmonės „Target“ ir „Costco“.
Tokį rinkos išsibalansavimą iš dalies galima paaiškinti pandemija ir jos paskatintais agresyviais valstybės veiksmais siekiant išlaikyti ekonominį aktyvumą ir aukštą vartojimo sentimentą.
Analizuojant statistinius duomenis, darbo užmokestis pastaruoju metu kyla apie 4 proc. per metus, bet tai santykinai nėra didelis augimas. Norint suprasti perspektyvą, iki pandemijos darbo kaštai augo apie 3 proc. per metus ir tai neturėjo didelės įtakos infliacijai, nepaisant net beveik visiško įdarbinimo lygio šalyje.
Taip pat svarbu atsižvelgti į produktyvumą – iš duomenų matosi, kad darbo užmokestis auga, tačiau verslai pagamina daugiau produkcijos, dėl to jiems nebūtina tiesiogiai perkelti išaugusių darbo užmokesčio kaštų į galutinę kainą ir nesukuriamas didelis infliacijos spaudimas.
Galima apibendrinti: darbo rinkoje laikinas išsibalansavimas verčia auginti darbo užmokesčio eilutes veiklos ataskaitose, tačiau visi verslai aktyviai investuoja į automatizaciją ir optimizaciją, o tai leidžia išlaikyti produktyvumo augimą. Tikėtina, darbo rinka turės laikiną efektą bendriems infliacijos rodikliams, jie nustos augti, kai darbo rinka normalizuosis ir bus panaikintos skatinimo priemonės.
Kas laukia toliau?
Agresyvi monetarinė ir fiskalinė politika bent jau vidutiniu laikotarpiu vis dar darys didelę įtaką ir visa tai neabejotinai bent laikinai išbalansuos ekonomiką bei paklausos ir pasiūlos santykį, o tai privers tam tikrus sektorius viršyti natūralų balansą ir tai atspindės nemenki kainų pokyčiai. Geras pavyzdys yra žaliavų kainos, transportavimo kaštai. Tai suteiks infliacijos impulsą, tačiau tikėtina, kad jis bus laikinas, bent jau iki kito nemokamų pinigų rato.
Galiausiai pakilusios kainos ims lėtinti ekonomikos atsigavimą. Žaliavų ir naftos kainos vis plačiau persiduos ekonomikai ir didins kainas. Tai pabrangins prekes, nors žmonių pajamos taip greitai neaugs ir jie bus priversti nusistatyti išlaidų prioritetus ir apriboti vartojimą. Aukštesnė infliacija galiausiai šiek tiek sulėtins vartojimą, o tai per ilgesnį laiką subalansuos rinką.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – kaip apsisaugoti nuo infliacijos? Šiais laikais aplenkti infliaciją, o ypač tą, kurios galime sulaukti netolimoje ateityje, gana nelengvas uždavinys. Kaip šią problemą spręsti smulkiajam investuotojui?
NT rubrikoje svarbiausia tema – NT nuomos klausimai – naujausios tendencijos, kainos, kontingento pokyčiai, pasikeitę įpročiai, grąžos požiūriu patrauklios lokacijos ir didėjanti konkurencija.
Aktualijose apie tai, kad randasi vis daugiau ženklų, jog centriniai bankai vis rimčiau svarsto jau gana netolimoje ateityje mažinti pinigų kiekį ekonomikose – mažinti supirkimo programas, o gal net didinti palūkanų normas. Kokią tai gali turėti įtaką ir kokių sprendimų turėtų imtis investuotojai?
Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: apie plačiai nuskambėjusį „Robinhood“ išėjimą į biržą, pirminį akcijų platinimą – kuo pasižymėjo šios pastaruoju metu ypač linksniuojamos kompanijos žygis į biržą? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas ypač dosnus – kaip savo portfelius po vasaros performavo profesionalūs investuotijai ir investicijų valdytojai?
Investuotojo dienoraštyje – infliacija ir akcijų kainos – kodėl kai daugelis jau pradeda įtikėti laikina infliacija, infliacijos baubas pasiruošęs grįžti su trenksmu? Ir kaip koreguojamas Ž.Speteliūno S&P500 akcijų indekso scenarijus?
Investavimo strategijose – apie „vienaragius“ – analizė, vertinimo logika – kaip ir kada patrauklu įsigyti jų akcijų, investavimo procesas ir rizikos.
Sutelktinis finansavimas – apie situaciją paskolose – mastai auga, palūkanos mažėja.
Požiūryje kalbiname apribotos rizikos fondo „Covalis Capital“ ekonomistą P. Kunčiną – apie tai, kaip dorotis su nuolat besikeičiančiomis bėdomis ir iššūkiais.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
