– Kokia šiuo metu situacija Karštojoje linijoje? Ar jaučiama, kad padaugėjo norinčiųjų testuotis?
– Be abejo, pačioje linijoje skambučių skaičius yra gerokai išaugęs. Turime iki 20 tūkst. skambučių. Pirmadieniais kartais siekia ir iki 27 tūkst. skambučių į Karštąją liniją. Mobiliuose punktuose vietų skaičius yra komplikuotas kai kuriose savivaldybėse.
PGR tyrimai daromi simptominiams pacientams. Čia problemų visoje Lietuvoje nėra tiek daug, kiek su antigenų tyrimais, kada išplėstos profilaktiškai tiriamų asmenų grupės.
– Turbūt pasikeitimai nuo rugsėjo 13-osios lėmė padidėjusį norą testuotis būtent tų, kurie nori gauti galimybių pasą (GP) ir tęsti darbus? Kiek tokių žmonių yra? Ar daug būna tokių, kuriems nepavyksta prasitęsti GP ir, ko gero, tenka stabdyti darbus?
– Galimybių pasui šiuo metu Karštoji linija neregistruoja. Registruoja tik tuos asmenis, kurie turi kontraindikacijų dėl vakcinacijos. Visais kitais atvejais registruojame profilaktiniam periodiniam testavimui. Čia turbūt toms grupėms ir yra kiek problematiška, nes iš tikrųjų mobiliuosiuose punktuose stinga vietos atlikti tiems tyrimams.
– Kokios to priežastys?
– Profilaktinių grupių testavimas buvo išplėstas iki labai didelių ir plačių grupių. Natūralu, kad mobilūs punktai tiesiog užsikišo tomis grupėmis, ypač jeigu tie žmonės testuojasi kas 7 arba kas 10 dienų.
Reikia nepamiršti, kad šiuo metu daugėja ir simptominių COVID-19 ligos atvejų. Šitos grupės pacientų taip pat daugėja: tų, kurie jaučia simptomus, ir kontaktinių asmenų. Yra bendras didėjimas žmonių, kuriems reikalingi testai.
– Koks būtų jūsų patarimas tiems, kurie turi testuotis kas 7–10 dienų profilaktiškai? Ar galima iš karto į priekį užsirašyti keliems testams?
– Prašome to nedaryti, kadangi niekas nėra garantuotas, jog antigenų testas nebus teigiamas, kada reikės kartoti PGR. Paskui žmonės neatsišaukia – tai matome ir dabar, kad prisiregistravę žmonės neatvyksta į mobilųjį punktą, neatšaukia savo tyrimo. Tas tyrimas gali būti tikrai reikalingas kitam asmeniui.
– Teko girdėti, kad mažesnėse savivaldybėse situacija yra sudėtingesnė. Kuriose savivaldybėse gali tekti testo laukti ir savaitę? Ar yra tokių vietų?
– Kalbant apie antigenų testą, lengviau pasakyti, kur nėra problemų. Jų nėra Alytuje, Kaune, Vilniuje ir Jurbarke. Visose kitose savivaldybėse testo gali tekti palaukti ir iki savaitės ar ilgiau.
– O PGR tyrimams tie, kurie pajuto simptomus, užsiregistruoti gali visai lengvai?
– Nėra labai paprasta ir lengva. Kai kur išlieka tos problemos, bet jos nėra tokios didelės, kaip su antigeno testu.
Simptominiai pacientai yra tos pirmos grupės, kurios turėtų patekti į punktą, norint išaiškinti atvejį ir laiku izoliuoti kontaktus. Dėl to dalis pajėgų sutelkta tam, kad simptominiai pacientai galėtų laiku patekti į mobilų punktą.
– Žmogus pasijaučia nekaip, paskambina į Karštąją liniją ir, tarkime, jam pasako, kad PGR testą jis gali atlikti po 2 dienų. Ką jis turi iki to daryti?
– Tokiu atveju žmonės turėtų izoliuotis, kaip esami įtariami COVID-19 atvejai, sulaukti tyrimo. Jį pasidarius ir gavus neigiamą atsakymą, konsultuotis su šeimos gydytoju ir izoliacija nutraukiama. Bet, jeigu tai yra teigiamas atvejis, užsisuka kita grandinė, į kurią įsijungia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir izoliuojami jau ir kontaktai.
– Dabar nesunku rasti nusipirkti ir greitųjų antigenų testų. Jeigu turintys simptomus žmonės juos pasidaro ir jie yra neigiami, ar tai kažką reiškia, ar vėlgi taisyklės išlieka tos pačios?
– Tai yra savikontrolės testas, kuris galbūt gali duoti atsakymą, bet iš principo simptominiams pacientams rekomenduojamas ir turėtų būti atliekamas PGR tyrimas. Jeigu savikontrolės testas yra teigiamas, galbūt tai duoda stimulą ir pačiam žmogui, kad reikia pasitikrinti ir PGR, nes galbūt tai yra teigiamas ligos atvejis.
– Jeigu žmogus pajaučia simptomus, skambina į Karštąją liniją ir tik po kokių 3 dienų gali atlikti testą, bet nesijaučia taip blogai, kad norėtų izoliuotis, ar tai privaloma? Ar žmogus, kuris užsiregistruoja tam testui, gali būti patikrintas?
– Be abejo, tai privaloma. Net jeigu nesijaučiame blogai, tai gali būti lengvas ligos atvejis ir mes bet kuriuo atveju galime užkrėsti ką nors kitą, kuris galbūt sirgs sunkiai. Nereikėtų žiūrėti pro pirštus į galvos, gerklės skausmą. Liga gali būti lengva, ypač skiepytiems asmenims ir pasireikšti nežymiais simptomais.
– Jeigu žmogus nori kur kas greičiau sužinoti, ar serga ir nusprendžia kreiptis į privačias klinikas, susimokėti pats už PGR tyrimą, ar jis turi prasinešti apie tai dar ir savo šeimos gydytojui?
– Kreiptis į privačią įstaigą tikrai niekas nedraudžia. Iš jų atsakymas lygiai taip pat nugula į e. sveikatą, kur matys ir gydytojai ir, jeigu reikės, NVSC. Su šeimos gydytoju, žinoma, kontaktas turėtų būti, kaip ir kiekvienos kitos ligos atveju.
– Daugėjant COVID-19 atvejų natūralu, kad auga tikimybė su sergančiu žmogumi turėti sąlytį. Kokios taisyklės galioja tiems, kurie yra pasiskiepiję, bet turėjo sąlytį su sergančiu žmogumi?
– Jeigu žmogus yra pasiskiepijęs arba sirgęs 210 dienų laikotarpiu, izoliacija jam neprivaloma, bet rekomenduojamas PGR tyrimas 3–5 dieną po kontakto.
Asmenims, kurie nėra vakcinuoti ir nėra sirgę 210 dienų laikotarpiu, privaloma 10 dienų izoliacija.
– Ar planuojama gerinti situaciją dėl testavimo?
– Be abejo, ieškoma sprendimo su mobiliais punktais, su SAM, kurie yra pagrindiniai sprendimo priėmėjai. Ieškome išeičių, kaip pagerinti darbą ir priėmimą mobiliuose punktuose. Matysime, kas bus.
