Pernai gegužę keisti viešųjų pirkimų tvarką pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, tuomet teigęs, kad galima būtų sutaupyti maždaug 500 mln. eurų per metus – dešimtadalį viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų.
Seimas po svarstymo pritarė, kad įstaigos nebevykdytų didelių viešųjų pirkimų, o vietoje jų procedūras atliktų didesni centrai.
Tačiau įstaigos gautų daugiau laisvės įgyvendinti „nematomus“ pirkimus. Sutartis, siekiančias iki 5 tūkst. eurų, būtų galima sudaryti žodžiu (dabar – iki 3 tūkst. eurų). Taip pat viešai būtų galima neskelbti iki 15 tūkst. eurų vertės pirkimų (dabar – iki 10 tūkst. eurų). Taip mažos organizacijos būtų apskritai atleistos nuo viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymo.
Pirkimų metu būtų galima atsižvelgti į atlyginimus.
„Už“ viešųjų pirkimų pataisas balsavo 83 Seimo nariai, „prieš“ – 0, susilaikė 3 Seimo nariai.
Galutinai Seimas dėl projekto turės balsuoti dar kartą, pakoreguotą įstatymą, kad jis įsigaliotų 2023 m., dar turėtų pasirašyti ir prezidentas G. Nausėda.
Seimas pasirinko „centrą“, o ne „centriukus“
Esminis siūlomas pasikeitimas – įmonė, įstaiga ar kita perkančioji organizacija nebevykdytų pirkimo pati, kaip buvo iki šiol. Ji turėtų kreiptis į „centrą“ – centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kuri vietoje įmonės ir atliktų pirkimo procedūras.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4000 įstaigų ir įmonių, kurios laikomos perkančiosiomis organizacijomis ir pačios vykdo viešuosius pirkimus. Siekiama, kad jos nebegalėtų didesnių pirkimų organizuoti pačios, o vietoje jų darbą atliktų apie 100 centrinių perkančiųjų organizacijų. Tikimasi, kad tai sutelktų pirkimų kompetencijas, užtikrintų efektyvumą, mažiau organizacijų būtų lengviau prižiūrėti.
Tačiau Seime išsiskyrė nuomonės, kokie centrai ir kur turėtų didžiausią atsakomybę – ar didelis centras Vilniuje, ar atskirai mažesni „centriukai“ kiekvienoje savivaldybėje.
Ekonomikos komitetas siūlė mažų „centriukų“ modelį – po CPO kiekvienoje savivaldybėje. Pagal šią versiją, savivaldybių tarybos ar net atskiros įmonės galėtų įsteigti centrinę perkančiąją organizaciją, kuri teiktų paslaugas tos savivaldybės ir susijusioms organizacijoms. Kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti sukurta bent viena CPO, arba kelios savivaldybės gali sukurti ir bendrą.
Valstybės ir savivaldybių įmonės, ar steigti atskirą CPO, galėtų apsispręsti savo nuožiūra. Tokios CPO turėtų būti išlaikomos iš jas kontroliuojančių savivaldybių ar įmonių biudžeto.
Priešingai siūlė Audito komitetas – vertino, kad toks modelis silpnintų šiuo metu Vilniuje veikiančią Centrinę perkančiąją organizaciją. Komitetas siūlė dar stipresnį centralizavimą.
„Tikslinga nustatyti, kad viena centrinė perkančioji organizacija paslaugas (standartinių prekių, paslaugų ir darbų įsigijimą per elektroninį katalogą) teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per tokios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų“, – siūlė Audito komitetas.
Komitetas nuogąstavo, kad savivaldybės yra ne vienodo pasirengimo lygio, skiriasi dydžiu, pirkimų įvairove, todėl siūlyta sudaryti daugiau alternatyvų: nebūtinai steigti CPO ar burtis kelioms savivaldybėms, bet ir leisti pasirašyti sutartį su jau veikiančia centrine perkančiąja organizacija. Centralizuoti turėtų būti tie pirkimai, kurių vertė viršija 10 tūkst. eurų.
Po balsavimo Seimas pasirinko Audito komiteto pasiūlymą: 67 parlamentarai balsavo už, 7 – prieš, 38 – susilaikė.
Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis kvietė palaikyti didesnį centralizacijos laipsnį.
„10 metų teko būti Audito komitete ir tikrai atsakingai galiu pasakyti, kad mūsų lietuviška patirtis viešųjų pirkimų sistemoje iki šiol buvo žymiai geresnė nei didelių valstybių. (…) aš galiu užtikrinti, kad ir kaip šiandieną pasibaigs balsavimas, bet Audito komiteto pasiūlymai po 5 ar 7 metų vis tiek bus įtvirtinti“, – tikino Z. Balčytis.
Jis siūlė, kad viena centrinė organizacija – CPO LT – šalies mastu teiktų paslaugas visoms perkančiosioms organizacijoms, nustatant pareigą pirkti per CPO LT el. katalogą, jei ten yra prekių, paslaugų ar darbų, kurie atitinka poreikius.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkirto, kad puikiai veikia centrinių perkančiųjų organizacijų modelis Kaune ar Joniškyje, ir ten pirkimai vyksta palankiomis kainomis, o katalogo galimybė išlieka.
Parlamentarai dėstė, kad didelių takoskyrų nėra, ir bendrą poziciją galima būtų rasti priėmimo stadijoje.
Daugiau pirkimų taptų nematomi
Nors didesni pirkimai turėtų būti centralizuoti, dabar pirkimus vykdančioms organizacijoms paliekama išeitis – didesnė galimybė pirkti apskritai neskelbiant pirkimų, ar netgi nesudarant sutarčių.
Prezidentas G. Nausėda siūlė iki 10 tūkst. eurų kelti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą – tokios sutartys gali būti sudaromos žodžiu, niekur pirkimų neskelbiant. Dabar galioja 3 000 eurų riba.
Seimas nepalaikė prezidento siūlymo ir ribą pakėlė mažiau – iki 5000 eurų.
Z. Balčytis įspėjo, kad nustačius 10 tūkst. eurų savivaldybėms neliktų tikslo organizuoti pirkimus ne žodiniu susitarimu.
Anksčiau 10 tūkst., eurų ribai nepritarė nei Vyriausybė, nei Audito komitetas.
Taip pat, iki šiol mažos vertės pirkimai galėjo būti vykdomi neskelbiant, kol jų vertė siekia iki 10 tūkst. eurų. Seimui prezidentas G. Nausėda siūlė nustatyti 30 tūkst. eurų ribą, iki kurios tokie neskelbiami pirkimai galėtų būti vykdomi.
Tačiau balsavimo metu apsispręsta ribą pakelti iki 15 tūkstančių eurų. B. Matelis paaiškino, kad 30 tūkst. eurų suma būtų per didelė – didžioji dalis mažos vertės pirkimų galėtų būti vykdomi neskelbiant, tiekėjai negalėtų varžytis, mažėtų konkurencija, tuo metu tokių pirkimų per metus sudaroma už milijardą eurų.
„Pakėlimas 5000 Eurų maždaug ir atitiktų per tuos metus, kiek čia buvo nekeista ta riba, buvusią infliaciją“, – kalbėjo Jurgis Razma.
Vyriausybė jau anksčiau įspėjo, kad siūlymai iki 30 tūkst. eurų padidinti neskelbiamų mažos vertės pirkimų ribą ir iki 10 tūkst. eurų supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą (kai sutartis gali būti sudaroma žodžiu), gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją ir skaidrumą, vykdant viešuosius pirkimus.
Audito komitetas įspėjo, kad didinama riba gali neigiamai paveikti konkurenciją, gali didėti korupcijos veiksnių pasireiškimo rizika.
Tačiau Ekonomikos komitetas išvadoje atmetė nuogąstavimus: „Padidinimas galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus“.
Jei pirkimų suma neviršija 30 tūkst. eurų – įstatymas netaikomas
Dar viena svarstoma naujovė – organizacijos, kurios per metus prekėms, paslaugoms ir darbams sudaro sutarčių iki 30 tūkst. eurų, ir vykdo tik mažos vertės pirkimus, apskritai būtų atleistos nuo Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų vykdymo, išskyrus numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus.
Vyriausybė įspėjo, kad tokios galimybės įtvirtinimas reiškia, kad perkančiajai organizacijai nėra taikomos mažos vertės pirkimus reguliuojančios nuostatos. Tačiau pripažino, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia ES direktyvoje nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo.
Vyriausybė prašė nustatyti prievolę tokioms pirkėjoms teikti metines sudarytų pirkimų ataskaitas.
Kiti svarstomi pakeitimai taip pat apima efektyvesnį ikiteisminį ginčų dėl vykstančių pirkimų procedūrų nagrinėjimą.
Taipogi siūloma, kad viešųjų pirkimų specialistai būtų tik akredituoti asmenys – turintys pirkimų specialisto pažymėjimą, kuris patvirtintų viešųjų pirkimų žinias.
Vertins atlyginimus
Seimas pritarė Jono Varkalio pasiūlymui nustatyti, kad pirkimų metu būtų galima vertinti tiekėjų darbuotojams mokamus atlyginimus, kad pirkimuose pranašumo neturėtų šešėlinis ar mažus atlyginimus mokantis verslas.
Pagal šį pasiūlymą, perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių viršija kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio.
„Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu“, – tokia nuostata po svarstymo atsirado projekte, kurį galutinai dar tvirtins Seimas.
Įstatymas, jei galutinai būtų patvirtintas, įsigaliotų nuo 2023 m.
Savivaldybes atstovaujantis komitetas nenori centralizavimo
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) priešinosi pirkimų centralizavimui.
„Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo nepritarti šiam pasiūlymui, kadangi tai užkrautų didelę naštą savivaldybėms, tai užkrautų kaip prievolę, kad jos privalo centralizuoti viešuosius pirkimus, mūsų pozicija, kad tai būtų kaip teisė centralizuoti, kaip galimybę, ir tokiu atveju nebūtų išbalansuotas visas viešųjų pirkimų tvarka, nes tokiu atveju ši centrinės CPO organizacijos, jos vaidmuo sumenkėtų, atsirastų daug neaiškumų. Mes šį pasiūlymą vertiname kaip revoliucinį. Tokio centralizavimo idėja yra gera, bet reikia prie jo eiti palaipsniui“, – kalbėjo komiteto narys Bronislovas Matelis.
Ekonomikos komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas teigė, kad centralizacija griauna valstybės pamatus.
„Pritarčiau siūlymui neįvedinėti centralizuotų pirkimų privalomų. (...) Viešieji pirkimai turi tarnauti efektyviam pirkimui. Šitokia centralizacija tikrai sumažins pirkimų efektyvumą, užkraus papildomą naštą ir tos problemos sprendimas yra visai kitoks“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Jis siūlė preliminariąsias sutartis, kurias galėtų sudaryti kelios organizacijos: „Centralizacija tokia apskritai mano galva griauna organizacijas kaip tokias“.
Seime po atskiro balsavimo VVSK pasiūlymas buvo atmestas.
