Neseniai atlikto tyrimo autoriai išanalizavo dviejų didelių ankstesnių tyrimų duomenis apie tai, kaip amerikiečiai leidžia laisvalaikį. Abiejuose tyrimuose dalyvavo 35 tūkst. respondentų.
Paaiškėjo, kad daugiau laisvo laiko turintys žmonės jaučiasi laimingesni, tiesa, ši išvada – su tam tikromis išlygomis.
Kasdien apie dvi valandas laisvo laiko turintys respondentai jautėsi laimingesni, lyginant su tais, kurie turėjo mažiau laisvo laiko. O tie, kurie per dieną turėjo penkias laisvo laiko valandas ir daugiau, teigė, kad prasčiau jaučiasi.
Taigi, tyrėjai padarė išvadą, kad optimalus laisvo laiko kiekis per dieną – dvi–trys valandos.
„Per mažai laisvo laiko nėra gerai, tačiau daug laisvo laiko – ne visada geriau“, – pranešime spaudai teigė tyrimui vadovavusi Wartono mokyklos rinkodaros kurso lektorė Marissa Sharif.
Svarbu ir tai, kaip žmonės praleidžia tą laisvą laiką, rašoma huffpost.com.
Dauguma žmonių instinktyviai jaučia – per didelis užimtumas kelią stresą. Tiesa, tyrime keliamas klausimas, ar daugiau laisvo laiko iš tiesų duos pagrindo jaustis laimingesniems, kaip tikimasi, yra ne naujas dalykas. Ekspertai pabrėžia – nemažai vyresnio amžiaus žmonių, išėję į pensiją pasijunta nereikalingi, dažna to priežastis – motyvacijos, stimulų ir struktūros trūkumas.
Analizuodami, koks yra optimaliausias laisvo laiko kiekis, tyrėjai padarė išvadą – labai svarbu, kaip žmonės praleidžia didesnį laisvo laiko kiekį.
Aptariamo tyrimo autoriai ne tik analizavo dviejų tyrimų duomenis, bet dar ir patys atliko mažesnės apimties eksperimentų internetu. Vienos apklausos dalyvių paprašė įsivaizduoti, kad jie turi nuo 3,5 iki 7 laisvų valandų per dieną, taip pat paprašė įsivaizduoti, kaip jaustųsi, skirdami laisvą produktyviai veiklai (pvz., sportui), ir kaip jaustųsi, užsiimdami mažiau produktyviais dalykais (pvz., žiūrėdami televizorių).
Tyrimo dalyviai išsakė nuomonę, kad jaustųsi nekaip, jei kasdien turėtų daug laisvo laiko, bet šį laiką išnaudotų neproduktyviai. Šis tyrimas buvo hipotetinis, vis tik jo rezultatai sutampa su kito tyrimo išvadomis, kad buvimas vadinamojoje srauto būsenoje (angl. „flow state“) yra naudingas žmonių psichikai.
Kitaip tariant, svarbu tai, kaip žmonės praleidžia laisvą laiką, pabrėžė M. Sharif. Žinoma, tai, ką žmonės laiko produktyviu laiko leidimu, yra individualu. Jei jums teikia džiaugsmo dvi valandas trunkantis serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“ žiūrėjimas, taip ir darykite. Svarbiausia veikti tai, kas malonu, ir nejausti gėdos.
Netgi tradiciškai produktyvesnėmis laikomos veiklos gali būti malonios. Pvz., lengva kardiotreniruotė, kaip antai, ėjimas, arba tempimo pratimai malšina stresą. Į srauto būseną žmonėms padeda įeiti įvairios kitos laisvalaikio veiklos – mezgimas, skaitymas, valgio gaminimas.
„Mūsų tyrimo duomenys rodo – kai žmonių gyvenime atsiranda daugiau laisvo laiko, pvz., išėjus į pensiją ir laikinai išėjus iš darbo, jie jaustųsi geriau, jei ilgesnį laisvalaikį leistų prasmingai“, – reziumavo tyrimo vadovė M. Sharif.
