Paskaičiavo, kiek kainuoja įvairūs šildymo būdai
Šildymo sezono pradžia visuomet primena apie išlaidas, o jo pabaiga – nuostolius ir padarytas klaidas. Tai ypač supranta nuosavų namų gyventojai, kurie turėjo priimti sprendimą, kuo šildyti savo namus. Jų sprendimui įtakos turi ne tik skaičiavimai, kas labiau apsimoka, bet ir kas galima: šilumos šaltinį reikia rinktis pagal tai, kokią energinę klasę turi atitikti pastatas. Nuo šių metų A++. Apie šildymo sistemų alternatyvas naujoje Delfi TV laidos „Delfi Rytas“ rubrikoje „Žaliai“ papasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Kęstutis Valančius. Pirmiausia, pasak jo, žmogus turi rinktis tokį šilumos šaltinis, kuris jam patogus.
„Žiūrint, kur stovi namas ir kokie tinklai iki jo ateina. Tai, sakyčiau, pirmiausia yra patogumas, o paskui jau pigumas. Paprastai pastate visuomet turi būti elektra. Tuomet – dujų ir šilumos tinklai. Šiandien šilumos tinklai yra „žali“, šildymui naudojamas biokuras ir kaina nėra didelė. Realiai šilumos tinklų ir kai kuriais atvejais šilumos siurblių kainos, ko gero, bus mažiausios. Tai jeigu gyventojas turi galimybę pasijungti prie šilumos tinklų, manau, tai yra geriausias variantas ir mažai galvos skausmo. Jeigu yra dujos – galvos skausmo irgi mažai“, – pasakoja mokslininkas.
Jis tęsia, kad blogiausia, kai namuose yra tik elektra, nes šildymas elektra yra brangus malonumas. Elektros kilovatvalandė kainuoja apie 15 centų, o šilumos – nesiekia 5 centų.
Mokslininko teigimu, jeigu nėra tinklų ir nėra galimybės prie jų prisijungti, galimos šildymo alternatyvos yra kietojo kuro katilai, šilumos siurbliai (gruntiniai, oro, vandens), kurie veikia elektra. Tačiau K. Valančius pabrėžia, kad ne visos šilumos šaltinių alternatyvos yra draugiškos aplinkai ir juo labiau atitinka atsinaujinančio šaltinio sąvoką.
„Kūrenant dujas, daug taršos nėra, tačiau pats kuras nėra „žalias“, nes jis nėra priskiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Vilniaus miestas nori uždrausti anglį ir durpių briketus, nes tai irgi nėra atsinaujinantis kuras, bet malkos ir medžio granulės – biokuras, atsinaujinantis šaltinis, nors deginant malkas į aplinką išsiskiria Co2, smalkės ir t.t. Bet šaltinis ir atsinaujinantis ir ne toks taršus kaip anglis, kuri degimo metu išskiria net kancerogenus. Tai mano požiūriu, anglis reikia uždrausti“, – aiškina ekspertas.
Renkantis, kuo šildyti savo namą, be abejonės, skaičiuojama ir kas labiau apsimoka. Tačiau K. Valančius primena, kad skaičiuojant, koks šilumos šaltinis atneš mažiausias sąskaitas, reikėtų nepamiršti, kiek kainuos jį įsirengti.
„Apsimoka ar ne, reikėtų skaičiuoti, kiek investavai ir kiek moki. Aš mėgstu lyginti su automobiliais: gali nusipirkti pigų, seną automobilį, bet jis vartos daug dyzelio,gali nusipirkti brangų automobilį ir važinėti pigiau. Tai čia reikia atsižvelgti, ką pirksi – katilą, šilumos siurblį ir kiek tau kainuos kilovatvalandė šilumos. Kaip ir sakiau, šilumos tinklų kaina yra viena mažiausių, be to, tinklų įsirengimas nėra brangus. Kiti šildymo būdai – granulinis katilas. Kaina svyruoja nuo granulių kainos ir būna 5-6 centai, dujų kaina irgi apie 6-7 centus, bet vargu mažiau nei su granuliniu katilu“, – vardija K. Valančius.
Šilumos siurbliai, kurie pastaruoju metu buvo populiarus naujakurių pasirinkimas, pašnekovo teigimu, vis tik nėra pats efektyviausias pasirinkimas.
„Orinio šilumos siurblio efektyvumas, sakyčiau, galėtų būti apie 2. Tai padalinkime elektros kainą iš 2, gauname 7-8 centus. Tai reiškia, kad ta šilumos kilovatvalandė kainuotų apie 7 centus. Jį lengviau įsirengti nei kokį gruntinį šildymą, bet jo efektyvumas yra didesnis, jau šiluma kainuotų apie 4 centus. Bet yra niuansas, kad Lietuvoje yra projektas „Saulės parkai“, kai gyventojai gali įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Aš pats turiu saulės elektrinę ir pagal mano paskaičiavimą elektra iš saulės man kainuoja ne 15 centrų, o 8 centus. Reiškia, galima tiesiogiai šildytis elektra, jeigu aš ją pasigaminu iš saulės. Tai tokiu atveju logiška pagalvoti, kad jei aš turėčiau orinį šilumos siurblį, šiluma man jau galėtų kainuoti apie 4 centus“, – skaičiuoja pašnekovas.
Ką rinktis A++ namui?
Elektra iš saulės energijos ir aplinkai draugiški šilumos šaltiniai svarbūs ne tik ekologijos, bet ir norint, kad jūsų planuojamam namui būtų išduotas statybos leidimas: nuo šių metų statomi pastatai turi atitikti A++ energinę klasę.
„Pastatas turi pasigaminti jam reikalingos energijos daugiau atsinaujinančios nei neatsinaujinančios. Tai jeigu name yra elektra ir šilumos siurblys, reiškia, kad visa energija gaunama iš tinklo, elektrinė. Jeigu daugiau nėra jokių šaltinių, atsinaujinančios energijos yra tik 15 proc. Reiškia, kad tokiu atveju reikia įsigyti kokią saulės elektrinę, kad būtų padengta dar 40 proc. energijos vartojimo. Kad būtų galima tiksliai parinkti šilumos šaltinius, reikia skaičiuoti. Bet kas įdomiausia, kad pagal dabartinį STR, A++ klasę galima pasiekti pasistačius granulinį biokuro katilą ir jau nereikia saulės elektrinės. Netgi pastatui prisijungus prie šilumos tinklų, galima pasiekti A++ klasę“, – vardija pašnekovas.
K. Valančius sako, kad kiekvienas pastatas yra skirtingas ir kad jis pasiektų A++ energetinę klasę, gali reikti skirtingų šilumos šaltinių. Kiekvienu atveju sertifikavimo sistema paskaičiuoja, kokio dar šilumos šaltinio pastatui reikia, kad jis atitiktų reikalavimus. Pašnekovas sako, kad neretai tam užtenka ir vieno, šiuolaikiško, automatizuoto, granulinio biokuro katilo. Kita vertus, jis reikalauja priežiūros.
Kaip šildyti savo namus, kiekviena naujakurys nusprendžia individualiai, žinoma, vadovaudamasis reikalavimais ir skaičiuodamas, kuris šilumos šaltinis jam leis daugiausiai sutaupyti. Aišku, čia reikėtų nepamiršti ir dar vieno aspekto: draugiškumo aplinkai.
