Iš vienos pusės, nieko keisto – 2007 metais debiutavęs pirmos kartos „Qashqai“ tapo vienu iš lengvųjų automobilių su padidinta prošvaisa populiarumo katalizatoriumi ir praktiškai SUV-krosoverių sinonimu. Nes tuomet buvo vos vienas kitas tokio tipo automobilis. O šiandien konkurentų – net kelios dešimtys ir populiarumas toliau auga.
Tad nieko keisto, kad abiejų pirmų dviejų kartų „Nissan Qashqai“, būdamas populiariausiu gamintojo modeliu, japonams sukrovė didelį pelną (daugiau apie tai galite skaityti čia). Ir akivaizdu, kad neblėstantis jau aštuntus metus gaminamo ankstesnės kartos modelio populiarumas liudija apie teisingai gamintojo sudėliotus prioritetus – priimtina kaina, praktiškos savybės ir, žinoma, aktualaus tipo kėbulas, kurio vienu iš pradininkų jis ir tapo.
Tad trečios kartos „Qashqai“ kūrėjų laukė nemenkas iššūkis – kaip gerą ir populiarų modelį padaryti dar geresniu. Atradimų čia nėra – jis tikrai tapo geresnis. Dar erdvesnis, išvaizdesnis, su moderniomis technologijomis – tiek skaitmeniniu prietaisų skydeliu, tiek patogiau naudojama multimedijos sistema, atsikračius daugybės painių mygtukų, bet palikus tokius pagrindinius fizinius valdiklius kaip garso reguliavimas ar žemėlapio didinimas.
O dar čia patogi kaip telefone multimedijos sistemos aplinka – gali susidėlioti net tris atskirus ekranus su sau reikalingiausiomis ir greitai pasiekiamomis programomis ar valdikliais. Kuriuos, beje, taip pat galima aktyvinti ne tik paspaudimu ekrane, bet ir sukant rankenėlę. O ir pati sistema veikia sklandžiai ir greitai.
Padidėjo ir bagažinė, antros eilės durelės atsidaro itin stačiu kampu, tad įsėdimas ant galinių sėdynių išties patogus – tuo galite įsitikinti peržiūrėję vaizdo medžiagą. Tiesa, gale nėra itin erdvu, bet visgi tai – mažesnio nei 4,5 metrų ilgio automobilis.
Važiuojant maloniai nustebino bepakopė CVT automatinė transmisija, kuri dažniausiai nepasižymi greitu veikimu. Tačiau japoniškoje „Xtronic“ pavarų dėžėje yra septynios fiksuotos pavaros ir turiu pasakyti, kad jos perjungiamos greitai ir sklandžiai. Tad jei pradžioje baiminotės tokio tipo transmisijų, būtinai siūlau ją išbandyti.
Degalų sąnaudos nesustebino ir galėtų būti mažesnės (vidutinės sąnaudos, nuvažiavus beveik 500 kilometrų daugiausiai užmiesčio keliais, buvo 7,6 l/100 km), o štai salono apdailai jokių priekaištų nėra – viskas surinkta solidžiai ir apdailai panaudotos tikrai aukšto lygio ir kokybiškos medžiagos. O ir važiavimo savybės geros – salone tylu, pakabos veikimas subalansuotas tarp komfortiško ir dinamiško.
Žinoma, liūdnesnė šios apžvalgos dalis yra kaina. Ir tai – ne tik „Qashqai“ problema, o tiesiog šiandienos realijos, kadangi visi šiuolaikiniai automobiliai, į kuriuos montuojama vis daugiau saugumo įrangos ir daugiau už taršos mažinimą atsakingų sistemų, brangsta itin sparčiai. Ir jei pigiausią modelį galima įsigyti nuo 23 350 eurų, bet norėsite „Qashqai“ su „automatu“, tokios versijos kaina prasideda nuo 29 250 eurų. Bandytas geriausios „Tekna+“ komplektacijos modelis su tik priekiniais varančiaisiais ratais kainavo 36 450 eurų (AWD versijos kaina – 38 450 eurų), veiklos nuomos kaina mėnesiui atsieis nuo 357 eurų.
Daugiau apie naują „Nissan Qashqai“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
