Mokyklos direktorė: kritiškai trūksta švietimo pagalbos specialistų
Vilniaus Karaliaus Mindaugo direktorė Ramutė Pilauskaitė „Delfi“ pasakojo, kad vis dėlto jų ugdymo įstaigai pavyko surasti visus reikiamus mokytojus. Tačiau didesnė problema dėl švietimo pagalbos darbuotojų, kurių sostinėje labai trūksta.
„Šiuo metu turime trūkumą specialistų – specialiojo pedagogo ir logopedo, taip pat mokytojų padėjėjų. Visus reikiamus mokytojus sugebėjome surinkti, bet Vilniaus mieste yra labai didelis švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Turiu omenyje, specialiųjų pedagogų ir logopedų.
Praktiškai juos ruošia tik Šiaulių akademija ir tam krašte šių specialistų pakanka, o čia jų nėra. Nors buvo kažkiek imtasi priemonių ir kviesti mokytojai, kurių galbūt kažkada buvo per daug, persikvalifikuoti, bet tos studijos kainuoja. Dabar jos kainuoja ne vieną tūkstantį, todėl ne kiekvienas mokytojas gali sau tai leisti ir mokėti tokius pinigus“, – tikino ji.
Pasak jos, jų mokykla ne kartą yra sulaukusi pakvietimo, kad mokytojai gali persikvalifikuoti arba gauti antrą specialybę įgyti, bet tai kainuoja.
„Tačiau mokytojų padėjėjai šiuo metu gali dirbti su viduriniu išsilavinimu, bet žmogus, kuris turi tik tokį išsilavinimą, nelabai kartais turi nuovoką, kaip mokykloje vaikui padėti. Kita vertus, žmogus, kuris supranta, ką daryti arba gali persiorientuoti, tai jam darbo užmokestis labai mažas. Tuomet yra kita medalio pusė, kad žmogus galėtų dirbti, bet pinigai yra labai maži.“
R. Pilauskaitė pažymėjo, kad nors ir švietimo pagalbos specialistams nuo šio rugsėjo buvo šiek tiek pakelti, tačiau mokytojų padėjėjams jie praktiškai nekyla.
„Specialiesiems pedagogams nuo rugsėjo 1 d. kyla darbo užmokestis ir bus daugiau negu praeitais metais, bet žinote, kad atsiviliotum tokius specialistus į Vilnių, tai, žinoma, kad tas darbo užmokestis nėra pakankamas.
Kitas dalykas, kad labai daug jaunų specialistų bazuojasi būtent Šiaulių krašte, kur galbūt yra kilę iš tų kraštų. <...>. Kadangi mes turi nemažai specialiųjų poreikių mokinių, tai šiuo metu tikrai turime etatų ir savivaldybė tikrai jų skyrė. Deja, negalime jų padengti realiais žmonėmis. Anksčiau buvo bėda, kad yra žmonių, bet nėra etatų, o dabar – mes turime etatų, bet trūksta žmonių“, – teigė direktorė.
Jos teigimu, padidinus etatų skaičių, automatiškai negali padaugėti tokios specialybės žmonių. R. Pilauskaitė taip pat minėjo, kad iki šių mokslo metų pradžios išėjo viena pradinių klasių mokytoja, kuri pakeitė gyvenimo būdą ir apskritai pasitraukė iš švietimo sistemos.
Ministerijos siūlymas netenkina
Pasiteiravus Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino, kaip vyksta derybos dėl naujojo biudžeto, jis sakė, kad derybos dar nėra baigtos.
„Dabar derybų posėdis yra numatytas rugsėjo 23 d. Bus kaip tik sprendžiamas pagrindinis klausimas dėl darbo užmokesčio didinimo nuo kitų metų. Kol kas mums ministerijos yra pasiūlyta, kad vidutiniškai 10 proc. nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, bet profesinėms sąjungoms šis siūlymas netinka ir artėjančiame posėdyje žiūrėsime, ar judama į priekį, ar nejudama“, – aiškino jis.
LŠMPS pirmininko teigimu, kokių nors argumentų dėl datos nukėlimo jie negirdėjo, bet iš viešojoje erdvėje girdėtų ministrės pasakymų suprato, kad logiškiau, jeigu atlyginimai didėja prasidedant naujiems mokslo metams.
„Mūsų tai tikrai netenkina, juo labiau, kai matome, kad bazinė arba minimali mėnesinė alga keičiasi nuo sausio 1 d. Taip pat biudžetiniai metai prasideda nuo sausio 1-osios, tai ir mokytojų atlyginimai tada turėtų didėti“, – tikino E. Milešinas.
Jis taip pat priminė, kad ne tik partijos susitarė, bet ir kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, kad iki 2024 m. pedagogų atlyginimai turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Kaip visi žinome, 2024 m. yra rinkiminiai metai, todėl jeigu dvejus metus, sakykime, „trupins“ tą darbo užmokestį po 10 proc., tuomet prieš rinkimus, matyt, ir pasieks tą tikslą. Tačau reikia pasakyti, kad iki 2024 m. dar liko treji metai, bet mūsų tikslas, kad dabar reikia spręsti užmokesčio problemas.
Taip pat dabar reikia padaryti, kad mokytojų profesija būtų konkurencinga ir jaunimas rinktųsi mokytojo profesiją. Jeigu dar trejus metus laikysime tokius atlyginimus, tai po trejų metų tikrai nebebus, kam mokyti. Jeigu gali pasiekti tą rodiklį 2024 m., tuomet tai gali padaryti ir 2022 m. Tikrai imsimės visų priemonių, kad būtų įvykdyta tai, kas pasirašyta kolektyvinėje sutartyje.“
Pasak jo, jeigu ir toliau bus taip vis atidedama, tuomet ateis diena, kai niekas nebenorės būti mokytojais. Jis taip pat piktinosi, kad vis dar nėra sutvarkyta sistema dėl nuotolinio darbo mokytojams padidėjusio darbo krūvio ir ruošiasi rašyti ministerijai dėl to raginamąjį raštą.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, data dėl atlyginimų kėlimo tikrai nusistumia per daug į priekį ir dėl augančios infliacijos kilimo galima taip ir nepajusti.
„Išeitų, kad tas sprendimas būtų per daug nieko negerinantis ir nelabai atstatysiantis tam tikrą atsilikimą. Manome, kad tie veiksmai nekeičia situacijos, bet galbūt tik palaiko susidariusią padėtį“, – sakė jis.
LŠDPS pirmininko nuomone, sunku tikėtis, kad po dar vieno posėdžio kas nors pasikeis. Jo įsitikinimu, politiškai ši valdžia taip pat nėra nusiteikusi kažkaip keisti situaciją.
„Galbūt labiau linkusi tiesiog ją palaikyti tokią, kokia yra. Taip pat argumentai būna paprasti, kad finansinės galimybės neleidžia didinti tų atlyginimų, bet neargumentuoja, kodėl neleidžia. Dažnai matome, kad kur yra prioritetai, ten atsiranda ir finansinės galimybės. Turbūt atsakymas būtų toks, kad buvo tik deklaruojama, jog švietimas yra svarbu ir prioritetas“, – konstatavo A. Navickas.
Taip pat nurodė, kad jaunų specialistų judėjimas kol kas juda priešinga linkme – daugiau išeina iš švietimo sistemos, negu prisijungia.
„Iš esmės kalba ir derybos dabar yra dėl visų pedagogų, kuriuos apibrėžia įstatymas. Visa Lietuva skundžiasi ir švietimo pagalbos specialistų trūkumu, bet turbūt iš tikrųjų tik Šiaulių regionas tuo nesiskundžia“, – teigė jis.
Ministerija: biudžetas dar tik planuojamas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) „Delfi“ komentavo, kad kada ir kiek bus keliami pedagoginių darbuotojų atlyginimai, dar nėra nuspręsta, kadangi šiuo metu dar tik planuojamas ateinančių metų biudžetas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pasiūliusi, kad atlyginimai vidutiniškai didėtų ne mažiau kaip 10 proc. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 1090 Eur, arba 110 proc. šalies vidurkio. Vidutinis dėstytojų atlyginimas tuo pačiu metu siekė 1279 Eur po mokesčių, arba 129 proc. šalies vidurkio.
Etatinio apmokėjimo sandara ir jos tobulinimo galimybės svarstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje balandžio mėn. sudarytoje darbo grupėje, kurioje dalyvauja visų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų, savivaldybių, pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų vadovų asociacijų atstovai“, – nurodė ministerijos atstovai.
