Rekordinė darbuotojų paklausa
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad šiuo metu situacija, susijusi su darbuotojais, logistikos sektoriuje yra labai neraminanti.
„Mes matome indikacijas ir iš kitų Europos šalių. Garsiausiai apie darbuotojų trūkumą šneka Jungtinė Karalystė, taip pat kalba Airija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija.
Prie visų šiai dienai pasaulyje vykstančių kataklizmų, pandeminės situacijos, žaliavų trūkumo, prisideda ir ši problema, kad pervežimo įmonės, kalbant konkrečiai apie sausumos transportą, negali užpildyti ir įvykdyti visų reikalingų pervežimo operacijų skaičiaus vien dėl žmogiškųjų išteklių stokos, o žmogiškieji ištekliai, ne paslaptis, didžiąja dalimi sektoriuje sudaryti iš piliečių iš trečiųjų šalių. Mūsų vidaus rinka nesugeba užpildyti esančio darbuotojų poreikio“, – sakė jis.
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenys rodo, kad rugsėjo pradžioje darbo rinkoje buvo 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams, o ieškančių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės.
„Tas skaičius dabar yra pasiekęs piką, jis yra didžiausias, bet turime ir iš UŽT informaciją, kad ir verslas ne visuomet registruodavo laisvas darbo vietas, nes anksčiau nebuvo tokio teisinio reguliavimo. Jis atsirado drauge su kvotų skyrimu“, – kalbėjo atstovas ir pridūrė, kad vartojimas šiuo metu yra tokiame atsigavime bei pike, jog paklausa viršija pasiūlą.
„Pervežimo versle krovinių yra, bet nėra kas juos veža“, – sakė jis ir aiškino, kad aljanse yra tokių įmonių, kurių vilkikai tiesiog stovi be darbo, nors, esant reikiamam skaičiui darbuotojų, galėtų dirbti.
Problemą, anot aljanso atstovo, galėtų padėti išspręsti kvotų piliečiams iš trečiųjų šalių didinimas, tačiau apie šią bėdą kalbama jau kuris laikas. Šiemet kvotos lengviau įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių logistikos sektoriuje buvo išnaudotos per keletą pirmų 2021 metų mėnesių.
„Valdžios skirta 11,6 tūkst. darbuotojų kvota yra tris kartus mažesnė negu mums reikalingas poreikis. <...> O be kvotų įdarbinti žmones mums užtrunka daug ilgiau“, – sakė P. Drižas ir vardijo, kad šiandien tai trunka apie 13-14 savaičių, kurių įdarbinamas asmuo dažnai net neišlaukia ir išvyksta dirbti į kitas šalis.
Ragina gerinti darbo sąlygas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus aiškino, jog reikia suprasti, kad kvotos darbuotojams iš trečiųjų šalių buvo priimtos su sieku lengvinti tokių asmenų įdarbinimą.
Jis vardijo, jog nuo gegužės mėnesio, kada 11,6 tūkst. kvota šiam sektoriui baigėsi, transporto įmonės papildomai dar atsivežė 13,2 tūkst. darbuotojų.
„Bet kas yra įdomu, tai pernai metų gruodį iš viso sektoriuje dirbo 74,8 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o šiandien dienai turime 77, 2 tūkst.
Tai yra 2,4 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais, tačiau papildomai darbuotojų yra atvykę 24 tūkst. žmonių. Tai klausimas, kur yra tie 22 tūkst. darbuotojų, kurių nematome „Sodroje“.
Tai gal problema yra pačiame sektoriuje, jeigu yra didelė kaita ir tie žmonės, kurie atvyksta čia dirbti, padirba kelis mėnesius ir išvyksta“, – svarstė jis ir tikino, kad čia tikriausiai reikėtų kalbėti ir apie gerinamas darbuotojų darbo sąlygas bei tai, jog pasibaigusios kvotos transporto sektoriui nedraudžia ir toliau įdarbinti darbuotojus iš trečių šalių.
„Tada procesas yra šiek tiek ilgesnis, bet, supraskite, tai yra žmonės, kurie atvažiuoja iš trečių šalių. Yra svarbūs migracijos dalykai, mes negalime pasakyti, kad važiuokite visi, kas norite.
Yra tam tikra administracinė tvarka, registravimas, asmenys turi turėti socialines garantijas“, – teigė jis.
Laidoje M. Šiurkus tikino, kad kol kas, kaip kvotos atrodys 2022-aisiais, nuspręsta dar nėra.
„Kol kas analizuojame duomenis ir už mėnesio ar poros matysime tikruosius skaičius“, – sakė jis.
Vyksta diskusija
Aljanso atstovas P. Drižas atsakydamas ministrės patarėjui pabrėžė, kad darbuotojų kaita Lietuvos transporto sektoriuje nėra niekuo išskirtinė.
Jis aiškino, kad tyrimas parodęs, jog didžiausia darbuotojų kaita mūsų šalyje vyksta IT bei prekybos ir pramonės sektoriuose, o tik vėliau – transporto.
„Ir tai reiškia, kad, nepriklausomai, kokie atlyginimai, nes IT atlyginimai yra daug didesni, kaita vyksta. Ji yra normali ir nėra išskirtinė.
Taip pat gali būti, jog kadangi didžioji dalis darbuotojų yra atvykę iš trečiųjų šalių ir jie atidirbę 2-3 mėnesius grįžta į savo šalis ir ten būna mėnesį ar du, „Sodra“ nemato tų žmonių vien dėl to, kad jie nėra ten registruoti“, – teigė P. Drižas.
Kaip patikino, dėl geresnių darbo sąlygų šiuo metu vyksta diskusija su darbuotojų atstovais.
„Mes diskutuojame ir iš verslo pusės bandome suprasti, ką dar reikia pagerinti, pakeisti.
Bet ką profsąjungos norėtų pakeisti, kalbant apie jų darbo sąlygas, nesame iki galo išgirdę", - sakė jis.
Pasak jo, reikalavimai daugiausia yra susiję su pinigais, o jie, kaip parodė kitų šalių pavyzdžiai, darbuotojų trūkumo problemos nesprendžia.
P. Drižas patikino, kad verslui žinoti kitais metais numatomą kvotą – labai svarbu, mat nuo to priklausys kitų metų planai.
„Turime užtikrinti, kad nebūtų logistikos grandinių strigimo“, – sakė aljanso atstovas.
