Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristatytas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus.
„Matome, kad spartus daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto augimas išlieka tiek šiais, tiek kitais metais. Tačiau ryškėja neigiamos rizikos, visų pirma, susijusios su naujomis COVID-19 atmainomis, klausimais dėl jų plitimo šalyje ir tarptautiniu mastu“, – sakė finansų viceministras M Liutvinskas.
Pranešėjas pastebėjo, kad šių metų BVP augimo prognozė padidinta su dviem veiksniais.
„T. y. su geresniu eksporto pasirodymu ir smarkiai augančiomis investicijomis“, – sakė jis.
Viceministras dar atkreipė dėmesį į reikšmingą prognozuojamą darbo užmokesčio augimą šiais ir kitais metais.
„Matome tolesnį gyventojų pajamų didėjimą nepaisant pakilusios infliacijos, kurios augimas, mūsų vertinimu, yra laikinas“, – sakė M. Liutvinskas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP 2021 metais padidės 4,3 proc. (birželį prognozuota 4,1 proc.), o 2022 metais – 4 proc. (buvo 4,4 proc.).
M. Liutvinskas paaiškino, kad 2022 metų prognozė sumažinta, nes „atsigavimo bazės efektas“ turėtų labiau pasijusti jau šiais metais.
Ministerijos infliacijos prognozė 2021 metams padidinta nuo 2,6 iki 3,4 proc. 2022 ir 2023 metais infliacijos lygis turėtų žemėti, iki atitinkamai 2,5 ir 2 proc.
„Tuo metu investicijų pokytis tikrai reikšmingas, lyginant su birželio duomenimis, atspindi gerėjančius lūkesčius verslo perspektyvoje“, – sakė M. Liutvinskas.
Dabar 2021 metais tikimasi 13,4 proc. investicijų pokyčio, kai birželį prognozė siekė 6,4 proc.
„Kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, tiek šiems, tiek kitiems metams yra peržiūrėjimas į viršų. 2021 metams nuo 7,9 iki 9 proc., o 2022 metams nuo 5,2 iki 8 proc.“, – nurodė viceministras ir paaiškino, jog į prognozes jau įskaičiuotas minimalios mėnesinės algos didinimas iki 730 eurų.
Pasak pranešėjo, atlyginimų augimas šiemet pastebimas daugelyje ekonomikos sektorių.
„Skirtingai nuo pirmojo ketvirčio, kai dalis ekonomikos turėjo ir minuso ženklą. Tai rodo, kad atlyginimų augimas nėra koncentruotas keliuose sektoriuose“, – sakė jis.
M. Liutvinskas pasakojo apie tolygiai mažėjantį nedarbą.
„Tikėtina, kad 2023 metais jis bus mažesnis nei prieš pandemiją. Tiesa, užimtumo kitimą į teigiamą pusę riboja demografinės tendencijos“, – sakė jis.
Rizikos veiksniai
M. Liutvinskas posėdyje dar pateikė rizikos veiksnių lentelę.
Teigiamai ekonomikos prognozes galėtų paveikti masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, efektyvus Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas ir geresnės demografinės tendencijos.
Tuo metu neigiamos įtakos galėtų turėti naujų COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimas neatsakingas visuomenės elgesys, vėlesnis ar lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose ir stiprėjanti geopolitinė įtampa.
M. Liutvinskas taip pat nurodė, kad Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi.
„Produkcijos atotrūkis artėja prie teigiamos ribos. Klausimas dėl tempo, bet ir pakilus virš nulio, tai nėra pats iš savęs perkaitimo signalas. Bendrai priimta, kad jeigu produkcijos atotrūkis nekyla virš 1,5 proc. – tai normalu ekonomikoje“, – sakė jis.
Dėl to viceministras aiškino, kad MMA ar neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas šiuo metu pavojų nekelia.
„Skaičiuojame, kad MMA padidinimas turės 0,3 proc. punkto poveikį infliacijai (iki 2,5 proc.)“, – įvardijo jis.
Pozityvus procesas
Posėdyje M. Liutvinskas atsakė į Seimo nario Algirdo Butkevičiaus nuogąstavimus dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio.
„Duomenys rodo, kad Lietuvoje jis vienas sparčiausių euro zonoje. Perkamoji galia artėja prie Vakarų Europos standartų. Tai pozityvus procesas“, – sakė jis.
Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, 2021 metų antrąjį ketvirtį atlyginimai viešajame sektoriuje didėjo 10,1 proc., privačiame (be individualiųjų įmonių) – 13,3 proc.
Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje fiksuotas net 19,6 proc. augimas, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe – 16,8 proc., kitoje aptarnavimo veikloje – 16,7 proc., profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje – 15,7 proc., švietime – 15,4 proc. Mažiausias – 5,7 proc. augimas pastebėtas viešajame valdyme ir gynyboje.
„Tarptautinis valiutos fondas nemato rizikos konkurencingumo praradimui. Atskiruose sektoriuose Lietuvoje pastebimas produktyvumo augimas“, – sakė M. Liutvinskas.
